Po 10-ies dienų užgesintas Alytaus gaisras privertė prisiminti ankstesnes mieste, apylinkėse kilusias, visuomenę sukrėtusias liepsnas.
Paskutiniai kiek didesni gaisrai kilo tame pačiame Pramonės rajone.
2015 m.
Per Velykas gaisras kilo Pramonės rajone, nukentėjo bendrovių „Ritra“ ir „Vilktukas“ transporto priemonės. Įdomu, kad Rimantas Raščius, pirmasis pasiūlęs paramą spalio 16-25 d. gaisrą gesinusiems ugniagesiams, yra „Vilktuko“, kuris pats nukentėjo nuo gaisro, vadovas. Tiesa, tąsyk sudegė ne tik minėtų bendrovių automobiliai, tačiau ir jų vidoje buvęs kitos Alytaus bendrovės, „Randers Reb international” turtas.
2004 m.
Liepos 10 d. Pramonės rajone užsidegė gaminius iš plastmasės, putplasčio gaminančios bendrovės „Traidenis“ gamykla.
Spalio 4 d., kaip pastebi Alytaus istorijos kalendorius, gaisras kilo bendrovėje „Skirnuva“.
Nepriklausomybės laikotarpiu ir sovietmečiu, žinoma, dar anksčiau Dzūkijos sostinėje taip pat būta neeilinių gaisrų, taip pat ir pramoninėse vietose (tokiose, kaip ENSK ir pan.), o dar gilesnėje senovėje Alytus bene dažniausia pleškėjo karų metu.
1969 m.
Vienas įsimintiniausių gaisrų Alytaus istorijoje – kilęs ligoninėje. Tiesa, nors tuomet irgi buvę anekdotinių situacijų, nepasirengtumo, išsiblaškymo iš įvairių institucijų pusės, gaisro gesinimui beveik iškart buvo pasitelkta ir kariuomenė. Pasak liudininkų, eksperimentuoti tąsyk nebuvo laiko, mat viršutiniame aukšte buvo sukrauti ligoninės darbui reikalingi balionai su įvairiomis dujomis, ypatingais degių vaistų ampulėmis. Dar viena priežasčių, kodėl buvo pajungta kariuomenė, grėsmė, kad užsidegs šalia pastatyti nauji gimdymo namai.
„Gimdymo namų atidarymas buvo numatytas rytoj, tačiau dėl gaisro, kilusio ligoninėje, šiuo planus teko keisti“, – prisimena daktaro Stasio Kudirkos (kurio vardu dabar vadinasi Alytaus ligoninė) sūnus Jonas Kudirka.
1964 (ar 1963) m.
Gaisras panemunėje, Kurorto rajone Alytuje.
1941 m.
Degė Šv. Angelų sargų bažnyčios varpinė.
1934 m.
„Didelis gaisras kilo Kancediko (Kagancediko) name Vilniaus g. Sudegė šiame name įrengti gyvenamieji butai, parduotuvė ir viešbutis. Gaisro metu žuvo du žmonės“, – primena Alytaus istorijos kalendorius.
Tais pačiais metais didelis gaisras Panemuninkų kaime. Sudegė 18 pastatų.
1928 m.
Suvalkų gatvėje degė Jurkevičiaus žibalo sandėlis.
1924 m.
Įregistruotos Daugų ir Simno savanorių gaisrininkų draugijos.
1911 m.
Per 1911 ir 1909 m. gaisrus, siaubusius Alytų, sudegė sinagoga. 1909 m. Alytuje kilo gaisras, kuriame nukentėjo kairiojo kranto teritorija. Suspėjus atstatyti tik dalį namų, 1911 m. miestas vėl degė, o „teliko pelenai“.
1810 m.
Sudegė I Alytuje 1763 m. statyta medinė bažnyčia (dabar – Šv. Liudviko).
1737 m.
Sudegė bažnyčia (dabar – Šv. Kazimiero) su klebonija ir visais ten saugotais privilegijų dokumentais.
1736 m.
Vasarą sudegė 12 Alytaus namų.
1733 m.
Šv. Velykas; sudegė „beveik visas miestas“.
1709 m.
Alytuje prasidėjus badui ir marui, „nemažai žmonių išmirė, o kiti išsilakstė.“ Sprendžiant iš 1712 m. Alytaus ekonomijos inventoriaus, tiek miestas, tiek kaimai buvo sunaikinti ir „priminė Troją“ („locus ubi Troia fuit“).
1702 (ar 1701) m.
Alytų užėmusi švedų kariuomenė sudegino 2 katalikų bažnyčias ir cerkvę. Nurodoma, kad gaisras mieste siautė ir 1703 m.
1663 m.
Sudeginta dešiniojo kranto (I Alytaus), kai miestą ir apylinkes užėmė Rusijos kariuomenė.
1655 m.
Lietuvos–Lenkijos kare su Rusija ir Švedija Alytus ne kartą kentėjo nuo gaisrų – sudegė I Alytaus dalis su bažnyčia, kuri 1658 m. atstatyta.
1623 m.
Pagal 1619 m. „libertaciją“, taip pat dar ir 1623 m. nuo ugnies nukentėję miestiečiai buvo atleisti nuo mokesčių.
1622 m.
Alytus vėl degė ypač dideliu gaisru.
1619 (ar 1618 m.)
Alytus vėl degė.
1609 m.
Po 1607 m. gaisrų, kuriuos sukėlė į Livoniją žygiavę samdyti kareiviai, miestiečiai buvo atleisti nuo mokesčių.
1336 m.
Istorikai vis dar ginčijasi, kur buvo Pilėnai, viena versijų – kad Alytaus krašte. Čia vienu metu Nepriklausomybės metu net dvi gatvės vadinosi Pilėnų…
Jeigu Pilėnai, kuriuos gintis ragino kunigaikštis Margiris, buvo Punioje ar prie jos, puolami tūkstančių kryžiuočių, nusižudė, susidegino visi buvę pilyje, „… o paskutinis persismeigė kalaviju…“.
Dėmesio, vyresnio amžiaus alytiškiai, prisimenate kokį nors didesnį, gabūt čia nepaminėtą gaisrą Alytuje ar apylinkėse, atsiųskite savo prisiminimus ar kitas mintis (gali būti – ir su nuotraukomis, iškarpomis) į el. p. [email protected] arba, jeigu taip patogiau jums ar jūsų talkininkams – asmenine žinute į mūsų portalo facebook‘ą.
Susijęstraipsniai
