Iki 2034-ųjų administruoti „Snow areną“ įsipareigojusi bendrovė „Stamita“ atsisakė operatorės teisių ir pareigų į šį objektą.
Mizarų kaime prie Druskininkų pagal koncesijos sutartį tarp Druskininkų savivaldybės, „Stamita“ ir „Ski park Druskininkai“ pastatę ir 2011 metais atidarę verslininkai, pasitraukė iš šio kurį laiką unikaliu pasaulio pramogų ir sporto objektu vadintos arenos.
Druskininkų savivaldybė išplatino ir žinią, kad UAB „Stamita“, kuri statė „Snow areną“ (ir kurios pagrindinė veikla – statybų verslas), sulaukė pasiūlymo dėl stambaus panašaus pobūdžio objekto statybos užsienyje. Pranešime teigiama, kad „atsižvelgiant tai, kad dėl to pagrindinius įmonės resursus reikės skirti naujojo projekto vykdymui, todėl „Stamita“ savivaldybei, kuriai ir priklauso“ „Snow arena“, pasiūlė perimti šio objekto veiklą“.
Kad kurorto infrastruktūrai žiemos pramogų kompleksas veiktų sklandžiai, Druskininkų savivaldybė pritarė, kad centras teises ir pareigas iš „Stamitos“ perimtų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“, o kartu – ir „preliminarią 5,3 mln. eurų vertę“, į kurią „įskaičiuoti ir atsiskaitymai su kreditoriais, darbuotojais, mokesčiai už sunaudotą elektros energiją, bendrovės įsigytą įrangą ir kiti“. Už tai rankas sukėlė 17 kurorto savivaldybės tarybos narių (4 susilaikė, 1 buvo prieš).
Druskininkų politikas Antanas Balkė posėdyje teiravosi, ar nebūtų logiška į sprendimo projektą įrašyti tai, kad išsami informacija apie finansų būklę turėtų būti pristatyta tarybai. Dar vienas tarybos narys, Juozas Šarkus, pasiteiravo, kodėl taryba teisių ir pareigų perėmimo iš „Stamitos“ klausimą svarsto skubiai irsiūlė, kad pirmiausia reikėtų pasižiūrėti finansinę padėtį, turtą, surašyti aktus ir tik tada kalbėti apie perėmimą.
Kurorto politikai buvo nuraminti, kad savo priimtu sprendimu taryba Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centrui „Aqua“ ne tik leis laikinai perimti „Snow areną“ ir išsiaiškinti realią padėtį, tačiau ir „nustačius realią padėtį lygiagrečiai vykdyti konkursą pagal tai, kokia informacija bus gauta…“.
„Aqua“ centrą (vandens parką), nuo kurio Druskininkų svečiai buvo pamėgę oro gondolomis keltis per Nemuno upę iki „Snow arenos“, kurorto politikai įpareigojo pasitelkti nepriklausomus ekspertus koncesininko veiklai uždarosiose kalnų slidinėjimo trasose įvertinti ir pateikti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriui išsamią informaciją iki birželio 30 dienos, kai ir paaiškės galutinis „Stamitos“ paliktų įsipareigojimų dydis.
Druskininkų savivaldybės pateiktoje informacijoje taip pat skelbiama, kad „Stamita“ investavo daugiau kaip 17 mln. eurų nuosavų lėšų“. Ši bendrovė skelbia, kad nuo balandžio 1 d. „Snow arena“ komplekse vyksta techninė profilaktika. Kompleksas nedirba“ ir atsiprašo už laikinus nepatogumus, nors… internete vis dar pardavinėjami lankytojų abonementai.
Susisiekti su „Snow arena“ – neįmanoma misija: mėginant skambinti vienais telefonais, autoatsakovė atsako, kad „tokio numerio nėra“, siekiantis kitais – jog „su adresatu susisiekti neįmanoma“. Kol arena dar atsakinėjo į klientų užklausas, bene dažniausias atsakymas buvo toks: „Atsakydami į jūsų prašymą (dėl pinigų grąžinimo) informuojame, kad jūsų prašymo „Snow arena“ administracija netenkina. Malonu, kad lankėtės „Snow arenoje”.
Nors arena šiemet dar turėjo ir gerų žinių (3 dienų „LTeam“ žiemos festivalį, „homologizuotą trasą, galėsiančią priimti ir slidinėjimo varžybų dalyvius“ ir pan.), tačiau šūkiai „Susprogdink adrenalino bombą!“ ar „Linksmiausios pramogos visais metų laikais“ jau ne vienam slidinėtojui, komplekso paslaugų vartotojui simbolizuoja rūpesčius, o pastatą žymintis firminis facebook‘o „Patinka“ („Like“), deja, greit gali virsti atvirkštinę reikšmę turinčiu ženklu. Vienaip ar kitaip, tai pakenktų iki šiol sėkmingiausiu Pietų Lietuvos kurortu vadintų Druskininkų vardui.
Rekvizitai.lt duomenimis, „Snow areną“ iki 2019 m. balandžio pradžios valdžiusi, 25 darbuotojus deklaruojanti „Stamita“ jau per 17 tūkstančių eurų skolinga „Sodrai“. Ši informacija bei 5,3 mln. eurų skolų, kurias sutiko perimti Druskininkų savivaldybė, kol kas, matyt, „nešildo“ nukentėjusiųjų. Optimizmo neteikia ir susijusi informacija.
„Stamita“ – mažiausiai trečia verslo įmonė, pasitraukianti iš „Snow arenos“. Arenos atidarymo metais veiklą baigė 58 mln. litų (per 16 mln. 811 tūkst. Eur) projektą finansavęs bankas, todėl jo vardą teko šalinti iš „Snoras snow arena” pavadinimo.
Egzistavimą baigusi ir svarbiausia arenos statybos arenos darbų vykdytoja generalinės rangovės „Stamitos” pasirinkta bendrovė „Skirnuva”. Nors ši bankrutavo 2016 m., 2019-iaisiais Lietuvos teismai toliau nagrinėja buvusio jos vadovo iekškinius tai pačiai „Skirnuvai“ dėl nepagrįsto praturtėjimo lėšų priteisimo (per 658 tūkst. Eur).
Įdomu, kad „Stamita“, tiek „Snow arenos“ koncesijos sutartyje dalyvavusi „Druskininkai ski park“ registruotos tuo pačiu adresu – Alytaus rajono Alovės seniūnijos Kaniūkų kaime esančiame Vilniaus g. 14 pastate.
Tame pačiame Kaniūkų kaime registruota ir daugiau susijusių įmonių. Viena jų – per 20 tūkst. eurų skolą „Sodrai“ ir jau per 265 tūkst. Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai turinti UAB „Spilta“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mondesta“).
Kaip besibaigs situacija su „Stamitos“ paliktomis skolomis Druskininkams, šio kurorto savivaldybė viešąjį konkursą dėl veiklos iki šiol vadintoje „Snow arenoje“ planuoja įvykdyti „ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 1 dienos“. Tai reiškia, kad tiek laiko nebus vykdomas ir ankstesnis arenos operatorės įsipareigojimas slidinėjimo pradmenų nemokamai mokyti Druskininkų savivaldybės mokyklų 6-okus.
Jeigu padėtis Druskininkuose nesikeis, arena negalės tęsti įsipareigojimų ne tik eiliniams, tačiau ir ypatingiems klientams (įvairioms komandoms, šalių rinktinėms), o jeigu „Stamita“ su naujais partneriais panašų objektą pastatys kitoje šalyje, greičiausia jis taps tiesioginiu Mizarų kaimo arenos konkurentu, mat tokių uždarų sniego kompleksų klientų rinka yra itin siaura, o artimiausi – mažiausia už tūkstančio kilometrų.
Susijęstraipsniai
