Visuomenės informavimo etikos komisija (VIEK) 2018 metais daugiausia skundų sulaukė dėl publikacijų interneto žiniasklaidoje (116 atvejų) ir spaudoje (76). Didžiausią susirūpinimą visuomenei kėlė nacionalinių interneto portalų ir regioninės spaudos etiškumas.
VIEK 2018 m. gavo ir išnagrinėjo daugiausia skundų per ketverių metų veikos laikotarpį. Kasmet didėjantis skundų skaičius rodo augantį pasitikėjimą Komisija ir jos sprendimų svarbą vertinant visuomenės informavimo priemonių pateikiamos informacijos kokybę, žurnalistų profesionalumą ir etiškumą.
Komisija 2018 m. išnagrinėjo 159 suinteresuotų asmenų skundus, 9 Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymus ir 4 savo pačios inicijuotus tyrimus dėl 258 publikacijų, programų ir žurnalistinės veiklos atvejų.
Daugiausia buvo skundžiamasi dėl neetiškos žurnalistų veiklos renkant ir skleidžiant informaciją bei netinkamo interesų derinimo (30 atvejų). Iš visuomenės informavimo priemonių pareiškėjai daugiausia skundėsi dėl interneto portalų delfi.lt (20 atvejų), lrytas.lt (18), alfa.lt (12), 15min.lt (9), tv.lrytas.lt (8) ir kauno.diena.lt (6), „Lietuvos ryto“ televizijos (14), dienraščio „Lietuvos rytas“ (8), televizijos TV3 (8) ir laikraščio „Alio, Raseiniai“ (8 atvejai).
Skundų analizė pagal žiniasklaidos rūšis ir nacionalinės bei regioninės aprėpties aspektą rodo, kad 2018 m. didžiausią susirūpinimą visuomenei kėlė nacionalinių interneto portalų ir regioninės spaudos etiškumas.
Didžiąją dalį skundų Komisijai teikė fiziniai asmenys, tačiau juridinių asmenų teikiamų skundų dalis didėjo (daugiau skundų gauta iš nevyriausybinių organizacijų, asociacijų). Taip pat daugėjo skundų, kuriuos teikė viešieji asmenys: vietos ir šalies politikai, savivaldybių administracijos, šalies valdžios institucijos, teisėsaugos, sveikatos priežiūros įstaigos ir kt.
Padaugėjo atvejų, kai viešųjų asmenų interesų gynimo ėmėsi jiems pavaldūs asmenys. Komisija atkreipė dėmesį, kad viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės nei privačių asmenų, o viešųjų asmenų pakantumo kritikai laipsnis turi būti didesnis, ypač tolerantiškesni kritikai turi būti politikai. Viešųjų asmenų skundžiamų publikacijų gausa kartu liudija tokios tolerancijos stoką ir siekį įtraukti visuomenės informavimo priemones į skundų nagrinėjimo maratoną.
Kai kuriais atvejais įtampa tarp savivaldybių ir regioninių redakcijų įgavo netoleruotinos konfrontacijos požymių. Komisija kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybę, ragindama susilaikyti nuo perdėtos žurnalistų kritikos, persergstint, kad tai neperaugtų į žurnalistų persekiojimą už valdžios kritiką.
VIEK 2018 m. priėmė 63 sprendimus, kuriais pripažino Visuomenės informavimo etikos kodeksą pažeidus 98 kartus. Tai didžiausias sprendimų ir pripažintų pažeidimų skaičius per ketverius Komisijos veiklos metus. Dažniausiai Komisija konstatavo Visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnio, kuris įpareigoja neigiamai kritikuojamam asmeniui suteikti galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, pažeidimą. Tokie atvejai sudarė beveik 30 proc. visų pažeidimų. Ši tendencija išlieka nepakitusi.
Daugiausia visuomenės informavimo etikos pažeidimų nustatyta interneto žiniasklaidoje (23 sprendimai, iš jų 20 nacionaliniuose interneto portaluose) ir spaudoje (22 sprendimai, iš jų 14 regioninėje spaudoje).
Komisija 2018 m. griežčiausią savo kompetencijos ribose sankciją pritaikė leidiniui „Laisvas laikraštis“ – priskyrė jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Iš visuomenės informavimo priemonių 2018 m. Kodeksą daugiausiai kartų pažeidė portalas alfa.lt (7 sprendimai dėl pažeidimų), dienraštis „Lietuvos rytas“ (5 pažeidimai), „Lietuvos ryto“ televizija (4), Alytaus regioninei televizijai priklausanti „Dzūkijos TV“ (4), laikraštis „Alio, Raseiniai“ (4), portalas ldiena.lt (4 pažeidimai).
VIEK primena, kad partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai, keldami kandidatus ar jų sąrašus dalyvauti rinkimuose, įsijungia į konkurencinę kovą dėl politinės atstovaujamosios institucijos formavimo. Todėl žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai neturėtų dalyvauti nei politinių partijų, nei visuomeninių rinkimų komitetų veikloje, nes tai sukelia interesų konfliktą. Jeigu žurnalistas nusprendžia dalyvauti rinkimuose su komitetu, jis, kaip ir partijos kandidatas, turėtų rinkiminio laikotarpio metu nusišalinti nuo žurnalistinės veiklos. Redakcija, kurios žurnalistas dalyvauja rinkimuose, turėtų jį traktuoti kaip bet kurį rinkimų dalyvį, nedarydama išimčių.
Naujausiame VIEK posėdyje Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymu buvo vertinama programa „Demaskuoti“ („Dzūkijos TV“, 2018-11-08, 2018-11-29, 2018-12-20, 2019-01-10) ir jos vedėjos Lauros Radzevičiūtės veiksmai visuomenės informavimo etikos požiūriu.
Kaip informavo Visuomenės informavimo etikos asociacijos vadovas Viktoras Popandopula, klausimas dėl L. Radzevičiūtės veiksmų yra išnagrinėtas, artimiausiu metu su sprendimu bus supažindintos suinteresuotos šalys ir visi kiti besidomintys susiklosčiusia situacija.
Daugėjant skundų, o kartu ir sprendimų dėl etikos pažeidimų, daugiau sprendimų skundžiama teismams. Tiesa, VIEK sprendimai iš esmės yra moralinio pobūdžio sankcija, grindžiama „gėdos galia“, todėl jų apskundimas reiškia ir tai, jog žiniasklaida pripažįsta moralinio pobūdžio sankcijas kaip reikšmingas.
Visuomenės informavimo etikos komisiją (2018 – 2021) sudaro: Stasys Baublys (Regioninių televizijų asociacijos atstovas), Ąžuolas Čekanavičius (Lietuvos radijo ir televizijos asociacija), Gražina Viktorija Petrošienė (Lietuvos žurnalistų draugija), Ramutė Šimukauskaitė (Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių asociacija), Viktoras Trofimišinas (Lietuvos žurnalistų sąjunga), Aistė Žilinskienė (Interneto žiniasklaidos asociacija) ir Vaiva Žukienė (Lietuvos kabelinės televizijos asociacija).