Šįkart
susipažinkime su Alytaus Likiškėlių vidurinės mokyklos dailės
mokytoja Silvija Oškeliene, kurios šypsena ir meniniai sugebėjimai
žinomi ne tik minėtos mokyklos mokiniams, bet ir miesto bendruomenei.
–
Kaip Jūs suprantate, kas yra menas? Galbūt Jūs turite savo meno sąvokos
apibrėžimą?
–
Iš tikrųjų, aš aukštų materijų ar apibrėžimų nemėgstu. Tai
yra žmogaus kūrybinė veikla. Žinoma, galima ginčytis dėl to. Visi
turbūt žino, kad tai labai sunkiai apibrėžiamas žodis, nes
kiekvienas žmogus meną supranta kitaip. Kadangi esu mokytoja, negaliu
vaikui sakyti, kad jo piešinys ar darbas yra negražus. Tai yra jo
individualus menas. Tikrasis menas turi išliekamąją vertę. Kaip
ir mene, taip ir žmogaus gyvenime nėra konkrečių ribų. Tuo žmogus
ir skiriasi nuo kokio nors gyvūno, kad jis gali kurti, pavaizduoti
jausmus. Žodis menas yra gražus kaip kalnas, o grožis slypi
paprastume.
–
Kada supratote, jog esate meno žmogus?
–
Suprasti galbūt aš net nesupratau. Gal juokingai nuskambės, tačiau
ketvirtoje klasėje auklėtoja visai klasei liepė nupiešti piešinį,
skirtą Vietnamo vaikams, o mes net nežinojom, kas yra tas Vietnamas.
Pamenu, kai auklėtoja šį žodį paaiškino kaip vietą namui. Tema
visiems buvo labai sudėtinga. Tuomet nupiešiau tai, apie ką galvojau.
Nupiešiau palmes ir krokodilą. Kadangi tiksliai neprisiminiau, kaip
atrodo visas krokodilas, nupiešiau jį iki pusės išlindusį iš vandens.
Laimėjau tą konkursą. Gavau saldainių dėžutę-raketą, kuri buvo
didelis paskatinimas.
Negalėčiau
pasakyti, kad jau nuo mažų dienų man gražiai sekėsi piešti,
tačiau kai su tuo susiduri, tai ir išmoksti.
–
Ar turite savo mėgstamiausią menininką ar dailininką?
–
Žavėtis kuriuo nors autoriumi – žavėtis ir jo darbais bei kūriniais.
Bet menininkai siejasi ir gyvenimo tarpsniais. Žmogaus kūryba
priklauso nuo gyvenimo periodo. Laikui bėgant, keičiasi menininko
skonis, darbų stilius, todėl to pačio menininko darbai gali patikti,
o po kurio laiko jau ir nebepatikti.
–
Ką Jūs atsakote, kai mokiniai jums pasako, jog sieks to paties, kaip
ir Jūs?
–
Norinčius siekti to pačio iš pradžių atkalbinėju, vėliau –
gąsdinu. Jeigu išgąsdinti nepavyksta, siūlau pabandyti, o tada gali
spręsti pats. Vaikų supratimas dažniausiai būna visai kitas. Žinoma,
gali labai daug pasiekti užsispyrimo dėka, tačiau turi būti duoti
ir daugiau negu vidutiniai gabumai.
–
Ko palinkėtumėt būsimiems menininkams?
–
Nebijoti keistis, mylėti naujoves. Nepamesti savo savitumo ir būti
paprastiems, bet ne prastiems.
Mokytoją kalbino ir pokalbį
užrašė Kristina NAUJOKAITĖ
Daugiau straipsnių rasite
„Dainavos žodžio“ priede „VIP JAUNIMAS“