FIFA pasaulio futbolo čempionatas sudomino alytiškius, transliacijos sugrįš į barus, o prieš Jonines kvies į pasižaisti į AAFF stadiono vartus.
Lietuva savo rinktinės pasaulio pirmenybėse tradiciškai nėra, tačiau artimesnių dalykų turime – ne vienas alytiškis vyks į artimiausią čempionato miestą Karaliaučių, žinoma, yra ir tokių dzūkų futbolo gerbėjų, kurie trauks į kontinentinę Rusiją ir stebės šios šalies rinktinę, kurios vienas iš trenerių yra alytiškis Gintaras Staučė.
„Pasaulio futbolo čempionatas. Paprognozuokim. Ir visai nesvarbu, kad tai – nedėkingas užsiėmimas“, – rašo buvęs Dzūkijos sostinės meras, futbolo mėgėjas Dobilas Kurtinaitis. Jis savo straipsnyje sudėliojo kone visus svarbiausius čempionato akcentus.
Kas D. Kurtinaičio nuomone nugalės 2018 metų pasaulio futbolo čempionate?
Nuo 1998 metų kai čempionatų finalinėje stadijoje buvo leista dalyvauti 32 komandoms, net keturis kartus nugalėtojų taurę virš galvos kėlė Europos valstybių komandos: prancūzai ir ispanai tai darė pirmą kartą istorijoje, o italų ar vokiečių pergalės nelabai ką ir nustebino, nes jie pasaulio čempionais tapo jau ketvirtąjį kartą. Ir tik brazilams 2002 metais po aštuonerių metų pertraukos tapus pasaulio čempionais vėl buvo pavykę apginti Pietų Amerikos žemyno garbę. Beje, tuomet Brazilija pasaulio čempionais tapo jau penktąjį kartą.
Reikėtų prisiminti, kad per visą pasaulio čempionatų istoriją nugalėtojų džiaugsmą dar buvo patyrę Urugvajus ir Argentina (po du kartus), o anglams tai padaryti buvo pavykę tik vieną kartą. Beje šiame čempionate mes nepamatysim vienintelių pasaulio čempionų – italų. Jų fanai jau išliejo savo nevilties ašaras, beje, panašų apmaudo kartėlį šįkart patyrė ir tokių galingų komandų kaip Olandijos ar Čilės sirgaliai. Jų taip pat Rusijos stadionuose nepamatysim.
Paskutiniuose penkiuose čempionatuose savo dalyvavimu maksimalų stabilumą be jau minėtų brazilų, vokiečių, argentiniečių, prancūzų, ispanų ir anglų demonstravo ir Meksikos, Japonijos bei Pietų Korėjos futbolo ekipos. Visos jos žaidė visuose nuo 1998 metų vykusiuose čempionatuose. Keturiuose pasaulio čempionatuose dalyvavo Portugalija, Kroatija, Nigerija, trijuose – Urugvajus, Iranas, Australija, Danija, Šveicarija, Kosta Rika, Belgija ir Tunisas.
Galėtume manyti, kad būtent tų didžiųjų futbolo grandų pasiekimai paskutiniais dešimtmečiais ir galėtų būti kaip objektyvūs kriterijai bei argumentai 2018 metų prognozei. Tad stipriausiųjų komandų rikiuotė pagal 1998-2014 metų pasaulio futbolo čempionatuose iškovotus trofėjus atrodytų taip: Vokietija – viena 1 vieta, viena 2 vieta, dukart 3 vieta, Brazilija – 1 auksas, 1 sidabras, 1 ketvirtoji vieta, Prancūzija – viena 1 vieta, viena 2 vieta, Ispanija – vieną kartą tapo čempionais, Argentina – vienąkart vicečempionais. Naujaisias laikais pasaulio futbolo čempionatuose didelių pergalių skonį yra pajutę ir kroatai – vienąkart džiaugėsi 3 vieta, o Portugalija, P.Korėja bei Urugvajus vieną kartą yra užėmę garbingą 4 vietą.
Žinoma, visų komandų treneriams pirmiausiai galvą skauda dėl sėkmingo savo ekipos pasirodymo pogrupyje. Čia ištraukti burtai savas likimo kortas atvertė visiems. Jeigu vertinsime visas keturias kiekvieno iš aštuonių pogrupių komandas pagal jų jėgą ir pastarųjų laikų pasiekimus, tai neabejotinai stipriausiomis pagal šį kriterijų yra D grupė (Argentina, Kroatija, Nigerija, Islandija) ir F grupė (Vokietija, Meksika, Švedija, P.Korėja). Stiprios yra ir C grupė (Prancūzija, Australija, Peru, Danija) bei E grupė (Brazilija, Šveicarija, Kosta Rika, Serbija), bet čia galimi pogrupių nugalėtojai pakankamai nesunkiai nuspėjami. B grupėje (Portugalija, Ispanija, Marokas, Iranas) bei G grupėje (Belgija, Panama, Tunisas, Anglija) yra po dvi ryškias lyderes ir didesnės intrigos dėl patekimo į aštuntfinalį čia neturėtų kilti. Na, o akivaizdžiai silpniausios sudėties yra A grupė (Rusija, Saudo Arabija, Egiptas, Urugvajus) ir H grupė (Lenkija, Senegalas, Kolumbija, Japonija), tad galime sakyti, kad mūsų kaimynams burtai tikrai pasisekė.
Rengiantis pasaulio futbolo čempionatui, komandoms ir jų treneriams buvo svarbu gerai išstudijuoti savo priešininkus. Beje, vienas dalykas sužaisti draugiškas rungtynes ar stebėti savo būsimus varžovus ekrane, ir visai kas kita turėti tarpusavio susitikimų patirtį. Šiuo aspektu „neišskiriamos draugės“ yra į D pogrupį patekusios Argentinos ir Nigerijos rinktinės. Likimas šias komandas pasaulio futbolo čempionatuose paskutiniais metais yra suvedęs net tris kartus. Nors visus kartus minimalia vieno įvarčio persvara laimėdavo argentiniečiai, tačiau tai dar nieko nereiškia – juodąjį žemyną atstovaujanti Nigerijos rinktinė yra ambicinga, jai paskutiniuose pasaulio čempionatuose net du kartus buvo pavykę iškopti į aštuntfinalį. Argentina ir su kita savo būsima varžove Kroatija yra kovojusi viename pasaulio futbolo čempionato pogrupyje. Tiesa, tai buvo dar 1998 metais. Anuomet argentiniečių ekipos lyderio Gabrielio Batistutos vedini rezultatu 1:0 laimėjo jo tautiečiai.
Prieš ketverius metus Brazilijoje taip pat savo jėgas išmėgino ir būsimajame čempionate į vieną pogrupį pakliuvę Kolumbijos ir Japonijos futbolininkai. Tuomet stipresni buvo P.Amerikos atstovai nugalėję japonus 4:1. Prieš dvidešimt metų kaip ir dabar vienoje grupėje kovojo Prancūzija: Danija (tuomet pajėgesni buvo prancūzai 2:1), Meksika-P.Korėja (3:1), Anglija-Tunisas (2:0).
2002 metais vykusiame taip kaip ir artėjančiame pasaulio čempionate tarpusavio akistatas turėjo to paties pogrupio komandos: Prancūzija: Danija (danų revanšas 0:2), Brazilija: Kosta Rika (5:2), Belgija: Tunisas (1:1), 2006 metais likimas buvo suvedęs Portugaliją ir Iraną (2:0).
Žinoma, šie jau į tolimą istoriją nukeliavę mačai, visų pirma, yra emocinis reiškinys, vargu ar galintis ką nors lemti ateinančių metų čempionate kovosiančių komandų rezultatams. Tačiau odinio kamuolio fanai visada puikiai supranta koks saldus yra pasaulio futbolo grandų kovose pasiektas revanšo skonis.
Daugelį metų pasaulio futbolo batalijas stebintys ir analizuojantys sporto šakos Nr.1 žinovai, gerai prisimena, kad po futbolo karaliaus Pele pasitraukimo nuo 1974 metų į madą olandų atneštas totalus futbolas privertė ir kitas rinktines žiūrėti į futbolą, visų pirma, kaip į komandinį visų vienuolikos žaidėjų indėliu paremtą žaidimą. Bėgo metai ir garsusis posakis „vienas lauke ne karys“ futbole tikrai įsitvirtino.
Daugelį metų nei vienas treneris, net ir turėdamas dideles futbolo žvaigždes, nemėgino savo komandos strategijos statyti ant vieno žaidėjo. Tačiau šiandien tikriausiai nei vienas vaikas neįsivaizduoja Argentinos futbolo rinktinės be Leonelio Messi, Portugalijos komandos be Cristiano Ronaldo ar Brazilijos vienuolikės be jos lyderio Neimaro.
Ryškių lyderių yra ir kitose komandose. Tačiau ar jie ir tik jie, kokie galingi ir stiprūs bebūtų, gali nulemti pergalingą komandos rezultatą. Vargu bau. Matome, kad paskutiniuose pasaulio futbolo čempionatų finaluose būtent komandinis žaidimas atvedė ant aukščiausiosios čempionų pakylos laiptelio Italiją (2006 m.), Ispaniją (2010 m.) ir Vokietiją (2014 m.). Tačiau kaip bus 2018 metų čempionate, kokį žodį tars ir savo talentu visus futbolo sirgalius pavergs pasaulinio lygio žvaigždės – dešimtis milijonų kainuojantys futbolo profesionalai?
Kai 2014 metų liepos 13 d. nugriaudėjo XX pasaulio futbolo čempionato uždarymo fejerverkai ir visas futbolo pasaulis tarė „obrigado, Brasil (ačiū, Brazilija)“, viename iš interviu garsusis Pele pasakė:
– Savo namuose patyrėme gėdingą fiasko (užtenka prisiminti pažeminantį brazilų pralaimėjimą vokiečiams pusfinalyje 1:7), tačiau po ketverių metų Rusijoje pasaulio čempionatą tikrai laimėsim.
Įdomu pastebėti, kad po to kai 1958, 1962 ir 1970 metais Brazilija beveik iš eilės triskart tapo pasaulio čempione, vėliau tokių pergalių jos tėvynainiams tekdavo laukti labai ilgai. Antai ketvirtąjį čempionų trofėjų jie iškovojo tik po ilgų dvidešimt ketverių metų, o penktajį – dar po aštuonerių. Na, o dabar Brazilija naujos savo pergalės laukia jau šešiolika metų. Ar sulauks?
Nepaisant visų žmogaus protu paremtų analizių ir statistinių paskaičiavimų, neabejotina, kad dauguma sporto totalizatorių lošėjų ir artėjančiame pasaulio futbolo čempionate, dažniausiai pasikliaudami pirmiausiai tik savo intuicija, statys būtent už Braziliją. O finale brazilai tikriausiai susitiks ne su kuo nors kitu, o su didžiausia paskutinio meto skriaudėja Vokietija. Tas saldus revanšo skonis.
