Lietuvos gamtosaugininkai suka galvas – kaip apsisaugoti nuo Raudonoje knygoje saugomų žvėrių, o drauge – ir apsaugoti juos pačius.
Mokslininkams pripažinus, kad prieš beveik pusšimtį metų įvykdytas nykstančių stumbrų apgyvendinimo projektas šalies teritorijos viduryje buvo klaida, mąstoma, kaip sumažinti laisvėje Lietuvos teritorijos viduryje išplitusių stumbrų populiaciją, ją dalinai perkeliant į miškingąją Dzūkiją.
7 stumbrai iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų, kur jie buvo apgyvendinti 1969-1972 metais, jau perkelti į vadinamajį „Žvėrinčių“ – laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijoje, tačiau šiuo metu laisvėje – per 200 stumbrų, kurie klaidžioja minėtuose rajonuose ir daro aug žalos ūkininkams, nes neranda pakankamai lapuočių miškų, yra priversti keliauti iš miško į mišką laukais ir juose ieškoti pašaro.
Gausėjant laisvųjų stumbrų bandoms žemdirbiai patiria vis daugiau žalos – žvėrys nuėda, sutrypia, nuguli pasėlius. Ūkininkai iš savo laukų, pamiškių žvėris gainioja, stumbrai nuklysta į gyvenamąsias vietoves arba sukelia eismo įvykių arba žūsta patys. 2017 metais dėl to žuvo 11 stumbrų.
Siekiant išspręsti šią problemą, nutarta stumbrus perkelti į miškingesnį regioną. Tam pritarė ir Europos komisija, skirta ir ES parama, o projektas numato dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš pradžių perkelti į laikino laikymo aptvarus.
Stumbrus sunku sugaudyti užmigdant nuotoliniu būdu, naudojant įprastus migdomuosius vaistus, todėl dabar kuriama speciali gaudyklė.
Stumbrus sugaudžius vidurio Lietuvoje, jie bus perkeliami į adaptacijos aptvarą Dainavos girioje Dzūkijos nacionaliniame parke. Čia stumbrai ne tik turės galimybę adaptuotis ir išeiti į laisvę jiems tinkamose vietovėse, tačiau galės ir įsilieti į Europoje didžiausią Belovežo girios (esančios Baltarusijos ir Lenkijos teritorijose) stumbrų populiaciją.