Žinomas krepšininkas, alytiškis Mindaugas Jaruševičius žaisdamas krepšinį garsino Dzūkijos sostinę, o dabar jo pėdomis seka ir penkiolikmetis sūnus, sulaukęs kvietimo ir į Lietuvos rinktinę.
Buvęs sportininkas savo žinias ir patirtį perteikia jaunimui. Jau penktus metus vyras treniruoja Alytaus sporto ir rekreacijos centro krepšininkus. Tačiau prieš keturis mėnesius Dalia Cibulskienė (vieno iš auklėtinių mama) M. Jaruševičių pradėjo atakuoti raštais, jį skųsdama įvairiausioms institucijoms. Treneris – daugiau nei 2 metrų ūgio, tačiau per keturis mėnesius jis buvo apipiltas raštų krūva, kuri jį vos nesulygino su žeme. D. Cibulskienė parašė 78 skundus!!!
Treneris nesupranta, kas nutiko, mat iki tol jokių problemų nei su vaiku, nei su jo tėvais, rodos, nebuvo. Anot Mindaugo Jaruševičiaus, Alytuje žinomi verslininkai skundus iš pradžių rašė visų tėvų vardu, vėliau visi tėvai, išskyrus Cibulskus, tokius raštus užprotestavo ir ėmėsi trenerio gynybos. Tai, matyt, dar labiau supykdė minėtą šeimą, kuri per vasarą paruošė „namų darbus“ ir treneriui grįžus iš atostogų jį „pasitiko“ naujais skundai. Vilčių dirbti su jo užauginta U-14 krepšininkų grupe netekęs krepšinio specialistas į Cibulskų nusistatymą jo atžvilgiu atsakė labai sunkiu, tačiau vieninteliu konfliktą galėjusiu užgesinti žingsniu – atsisakė visos auklėtinių grupės. Apie situaciją komandoje žino visi Alytaus sporto ir rekreacijos centro (SRC) treneriai, todėl jos perimti nepanoro nė vienas.
Apie situaciją sužinoję krepšininkų tėvai apstulbo – artėja naujasis Moksleivių krepšinio lygos sezonas, o komanda liko be trenerių. Susidariusioje situacijoje trenerį palaiko visi auklėtinių tėvai, išskyrus minėtą verslininkų šeimą. Tėvai M. Jaruševičiaus prašo vėl treniruoti jų vaikus, netgi parašus surinko ir juos nunešė į Alytaus miesto savivaldybę, kurios žinioje ir yra SRC.
Kadangi neatsiranda norinčių treniruoti penkiolikmečius tėvai ėmė svarstyti galimybę sportininkus vežti treniruotis ar net gyventi į artimiausių miestų – Kauno ir pan. – sporto bazes. Merą pavaduojantis Alytaus miesto savivaldybės vicemeras Tautvydas Tamulevičius sako, jog tai – precedento neturintis atvejis Alytuje, o pagrindinėmis konflikto aukomis tapo niekuo dėti vaikai ir netgi visa komanda.
PAPILDYTA
Dalios Cibulskienės komentaras:
Šių metų vasario mėnesį mūsų sūnus po eilinės treniruotės parnešė į namus neformalaus ugdymo paslaugų tiekimo sutartį tarp mūsų ir VŠĮ „Jaunasis sportininkas“ (direktorius Mindaugas Jaruševičius) ir perdavė trenerio žodžius: „kieno tėvai nepasirašys sutarties, tą treniruos kitaip. Suprasdami šios sutarties esmę ir būdami neabejingi, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, atsisakėme ją pasirašyti. Taip pat apie galimą neteisėtą lėšų savinimąsi prisidengiant fiktyviomis sutartimis, informavome Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir STT. Kadangi, kaip paaiškėjo vėliau, šio plano sumanytojai galimai sėdi už savivaldybės adminitracijos durų, miesto valdžia deramų veiksmų nesiėmė. STT tyrimą nutraukė taip pat, motyvuodama, kad tai yra savivaldybės adminitracijos reikalas, o ji pretenzijų dėl šio atvejo nereiškia. Iškart prasidėjo trenerio psichologinis spaudimas mūsų sūnui – nuo įžeidžiančių replikų treniruočių metu iki neišleidimo į aikštelę varžybų metu. Apie šią informaciją ne kartą informavome Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir Alytaus SRC vadovą. Rezultato – jokio. Nuo to laiko su šiomis įstaigomis bendraujame tik raštiškai. Stebėjome trenerio veiklą, lankėmės treniruotėse. Stengėmės kažkaip užkirsti kelią mūsų psichologiniam persekiojimui. Susudūrę su visišku valdininkų ir Alytaus SRC atsakingų darbutojų abejingumu, vienas kito dangstymu, savivaliavimu nutarėme domėtis ir kelti į viešumą visus galimų piktnaudžiavimų ir neteisėtos veiklos faktus. Psichologinis spaudimas mūsų visos šeimos atžvilgiu tik augo. Sulaukėme ne tik užuominų, kad mūsų vaikas nukentės, bet ir SRC darbuotojo vizito į namus su panašaus pobūdžio perspėjimais. Toliau sekė dar įdomesni dalykai. SRC vadovybė suorganizavo grupės tėvų susirinkimą (šio susirinkimo protokolo ir garso įrašas yra saugomi), kurio metu buvo atvirai tyčiojamasi iš mūsų šeimos, siūloma išvežti iš Alytaus savo vaiką ar patiems išvažiuoti, jeigu čia kažkas nepatinka. Susirinkimo metu grupės vaikų tėvai buvo įtikinėjami, kad jeigu M. Jaruševičius atsisakytų treniruoti šią grupę, jų niekas netreniruos dėl neva mūsų šeimos. Toliau besidomint SRC veikla, paprašėme pateikti apskaitos dokumentus, patvirtinančius apie mūsų mokėtas sumas už treniruočių lankymą, už aprangas ir vasaros stovyklas. Šiuos dokumentus jau du mėnesiai SRC vadovybė vengia pateikti, prisidengdama įvairiais įšvedžiojimais. Treneris, jausdamas besąlygišką vadovybės palaikymą, sugalvoja pašalinti mūsų sūnų iš grupės užsiėmimų, liepdamas daugiau treniruotėse nebesirodyti. Ir toliau į treniruotes nepriima. Apie tai nedelsiant informuojame savivaldybės administraciją. Tada treneris paskleidžia „grėsmingą” žinią – neva jis atsisako treniruoti visą grupę. Taip pat sukviečia sau palankių vaikų (beje, kurie lankė užsiėmimus tik epizodiškai) tėvų grupelę ir pereina į atvirą puolimą, pasitelkdamas žiniasklaidą. Šią įvykių eigą puikiai žino atsakingi Alytaus miesto savivaldybės sporto ir rekreacijos skyriaus ir ne tik darbuotojai, tik dėl nesuprantamų priežasčių žiniasklaida į juos taip pat nesivargino kreiptis.