Tarybos posėdyje nedalyvavo valdančiųjų „Alytaus piliečių“ atstovai Marius Grišmanauskas, Kęstutis Ptakauskas, Gintarė Rimkutė-Merčaitienė ir Lina Sosunovičienė, tačiau Alytaus miesto savivaldybės 2017 m. biudžetą pavyko patvirtinti jo neatidedant nežinomybei. Kad biudžeto svarstymą nukelti mėnesiui pritarė 7, nepritarė 13 politikų.
Alytaus miesto savivaldybės biudžetas buvo patvirtintas jam pritarus 15-ai politikų, prieštaraujant 5 ir susilaikius 1. Tokia pat proporcija buvo ir balsuojant dėl strateginio miesto vystymo plano.
Valdantiesiems į atlapus daugiausia kibo opozicine politine jėga taryboje pasiskelbę socialdemokratai, įvairiais klausimais netilo Nerijus Cesiulis ir buvęs miesto meras Jurgis Krasnickas, kuris 2017-ųjų biudžetą netgi pavadino „korupciniu“.
Epitetų miestą valdantiems negailėjo ir buvęs „pilietis“ Sigitas Leonavičius. Tarybos posėdžiui pirmininkaujančiam miesto merui Vytautui Grigaravičiui jis „šovė“, kad „čia yra taryba, ne nuovada, čia mes turime teisę kalbėti“.
Ginti miesto biudžeto šoko ir miestą valdantiesiems priklausantys jaunieji konservatoriai. Andrius Jučas ir Povilas Labukas kritiškai nusiteikusiems opozininkams siūlė užsiimti darbu, o ne kalbomis. Jų posėdyje netrūko ir Rotušėje kalbantiems.
Pilietininkas Algirdas Gataveckas siūlė miestui imtis drąsesnių, išskirtinių iššūkių. „Mes negalime tik kopijuoti Birštono, Druskininkų ir Vilniaus. Tai, kur nuvarysit miestą per kadenciją, reikės atstatinėt per dvi kitas kadencijas“, – juoduosius Dzūkijos sostinės ateities scenarijus kūrė J. Krasnickas.
Dalykiškai pasisakyti mėgino, biudžetą dėlioti dar atsakingiau mėgino vienas valdančiųjų atstovas Virginijus Jarušas, posėdyje neprieštaravęs, kad ir toliau būtų vadinamas Jaruševičiumi. Išankstinio aiškumo kultūros, sporto projektų finansavimui pageidavo darbietis Kęstutis Ąžuolas.
Pastabas apie Alytaus miesto savivaldybės biudžetą išsakė Aurelijus Jaruševičius.
„Baigiu optimistine gaida: biudžetas – didesnis”, – kalbėjo miesto savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Jastremskas. Jis taip pat pasidžiaugė išaugusiais rodikliais, prisidedančiais prie savivaldybės finansinių išteklių. Vienas tokių – didėjanti gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti miesto biudžetui, nuo 2017 m. ji bus 78.17 proc. Padidėjo ir mokinio krepšelis, kuris šiemet bus 1 tūkst. 59 eurai (pernai buvo 1 tūkst. 14) vienam asmeniui.
Nors gyventojų skaičius, jame – ir jaunimo dalis mieste mažėja, optimistinių rodiklių vkai kuriuose sektoriuos daugėja, todėl pasak V. Jastremsko, mažėjimas „planuojamas optimistiškai“.
Pasak Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus, miestas numato teritorinę plėtrą rajono sąskaita, renovuojamų namų skaičių nuo 9 ketina didinti iki 15 per metus, o taip pat siekua susigrąžinti šilumos ūkį, žengti Šiaulių miesto pavyzdžiu, kad už centralizuotai tiekiamą šilumą gyventojai galėtų „mokėti pusantro karto mažiau“ ir miestas „pakiltų iš 8 vietos nuo galo tarp 60 Lietuvos savivaldybių“.
2017 m. miesto biudžete – per 53 mln. eurų.