Naudingiausias Europos jaunimo krepšinio lygos, Lietuvos moksleivių krepšinio lygos žaidėjas, Lietuvos jaunučių nacionalinės, Regionų krepšinio lygos jaunimo rinktinių narys, geriausias Alytaus sporto ir rekreacijos centro žaidimų komandų sportininkas, Alytaus sporto apdovanojimų metų sportininko nominacijos dalyvis.
Tai – dar ne visi laurai, skirti Alytaus krepšinio talentui Grantui Vasiliauskui, kuriam sausio 10-ąją sukaks 16-a metų. Tai amžius, kuris nesudarytų didesnių kliūčių jaunajam talentui išvykti į juo besidominčius didžiuosius Lietuvos ar užsienio klubus, tačiau G. Vasiliauskas lieka ištikimas Alytaus sporto ir rekreacijos centro arenos parketui.
Niekur neskuba ir jo treneris Sigitas Krukis, norintis ne svetimomis rankomis, o pats „šlifuoti“ augantį Alytaus krepšinio talentą. Po darbo su Vaido Čepukaičio, Žygimanto Janavičiaus ir kitų išskirtinių Alytaus krepšinio asmenybių kartomis, G. Vasiliauskas ir nemažiau talentingi jo bendraamžiai treneriui S. Krukiui – naujas įkvėpimas darbuotis Dzūkijos ir Lietuvos krepšinio labui.
201 cm ūgio 86 kg svorio lengvuoju kraštu vadinamas, tačiau aikštelėje itin universalus G. Vasiliauskas lieka Alytuje – kovo pabaigoje jį matysime pajėgiausių priešininkų apsuptyje Europos jaunimo krepšinio lygos ture. O gimtame Alytuje Lietuvos ir kitų šalių krepšinio agentus dominantis Grantas, atrodo, džiaugiasi čia jam suteiktomis galimybėmis ir pasitikėjimu.
G. Vasiliauskas jau žengia pirmuosius žingsnius vyrų krepšinyje – pradėjo rungtyniauti Alytaus SRC „Dzūkijos“ komandoje. Daugiau apie G. Vasiliauską ir jo planus – Balio Šmigelsko interviu.
– Lietuvos moksleivių lygoje vasario ir spalio mėnesiais buvai pripažintas naudingiausiu žaidėju. Vienose rungtynėse apskritai buvai nesustabdomas – su Vilniaus krepšinio mokyklos II komanda pelnei 45 taškus, atkovojai 25 kamuolius ir atlikai 8 rezultatyvius perdavimus. Nesijauti išaugęs MKL marškinėlius?
– Šioje lygoje man tikrai dar yra ką veikti. Jūsų minėtose rungtynėse man pavyko įmesti pirmuosius metimus, atsirado pasitikėjimas, tada pataikiau ir iš sudėtingų situacijų. Atlikau rezultatyvių perdavimų, pasisekė atkovoti kamuolių, bet moksleivių krepšinyje man dar reikia daug ką įrodyti.
– Sužaidei jau 5 rungtynes RKL pirmenybėse. Jose vidutiniškai renki po 10 taškų ir 6 atkovotus kamuolius. Koks jausmas grumtis su vyrais? Jauti, kad tai aukštesnis lygis?
– Malonu ir įdomu žaisti su vyresniais. Gynyboje gaunu ne tokį didelį dėmesį, galiu daugiau žaisti „1 prieš 1“. Kita vertus, reikia daugiau stumdytis, vyrauja vyriški kontaktai.
– Neseniai grįžai iš tarptautinio turnyro Baltarusijoje. Kokie įspūdžiai?
– Buvome ten nuvykę su 16-mečių rinktine, o sekėsi viskas gerai – laimėjome pirmą vietą, nors priešininkai buvo stiprūs, taip pat gavau naudingiausio žaidėjo statulėlę.
– Asmeniniai prizai dar nepabodo?
– Tikrai ne. Sulaukti tokių įvertinimų visada labai malonu. Tuos prizus reikia užsitarnauti ir įrodyti savo vertę vėl ir vėl iš naujo. Džiugu, kad kol kas tai sekasi.
– Dabar rungtyniauji keliose pozicijose, tačiau, norint tapti profesionalu, teks pasirinkti vieną…
– Jeigu dar paaugsiu bent porą centimetrų, galėčiau būti sunkiuoju kraštu, jei ne – būsiu lengvasis kraštas. Tiksli mano pozicija dar nėra aiški.
– Kartu su treneriu S. Krukiu darbuojatės išties daug – į rytinę treniruotę atvyksti jau 6.20 val. Kokį įspūdį palieka jūsų bendradarbiavimas?
– Visų pirma, taisome dalykus, kuriuos atlieku prasčiausiai, tobuliname judesius, atliekame metimų serijas. Po pietų su komanda darome bendrą treniruotę. Norisi tobulėti, judėti į priekį. Treneriu esu labai patenkintas, tai labai patyręs specialistas, kuris duoda gerų patarimų. Šiuo metu trenerio tikrai nenorėčiau keisti.
– Kur planuoji vykti iš Alytaus?
– Iki mokyklos baigimo tikrai nežadu niekur vykti, nes Alytuje turiu puikias sąlygas – žaidžiu pirmajame MKL divizione, taip pat – RKL čempionate. Neturiu jokių nusiskundimų.
– Kaip sekasi derinti mokslus su sportu?
– Galbūt jau pripratau prie to ritmo. Spėju ir namų darbus paruošti, ir pasportuoti. Kol kas tai pavyksta suderinti. Manau, jeigu nori, gali spėti visur.
– Kitąmet Kaune vyks jaunučių Europos čempionatas. Ar jau mąstai apie tai, kad tau gali tekti tempti lyderio naštą?
– Visų pirma, tai bus trenerio nuosprendis, į rinktinę dar reikia patekti, nes į stovyklą susirinks patys geriausi mano metų žaidėjai Lietuvoje. Aišku, visada norisi laimėti tą pirmąją vietą, o kaip bus – žiūrėsime.
– Ar palaikai santykius su kitu MKL žaidėju Domantu Viliu ir ką apie jį manai?
– Jis pakeitė komandą ir atvyko į Šarūno Marčiulionio akademiją. Ten jis kamuolio nebeturi tiek daug, todėl natūralu, kad pelnomų taškų vidurkis nėra toks įspūdingas kaip pernai. Jis yra metais jaunesnis ir kol kas jo 16-mečių rinktinės kandidatų sąraše nėra.
– Tau labiau prie širdies europietiškas ar NBA krepšinis?
– Europos. NBA yra daugiau „1 prieš 1“ variacijų ir šou elementų. Pas mus yra visai kitokia gynyba. Man patinka komandinis žaidimas, bet tenka žaisti ir individualiai. Jeigu prieš tave varžovai dvigubina gynybą, vadinasi, visada kažkuris žaidėjas liks laisvas ir tu galėsi jam atiduoti perdavimą. Toks ir yra tas komandinis krepšinis.
– Ar lengva atsispirti gyvenimiškoms pagundoms ir kas padeda tai padaryti?
– Pasakyti „ne“ nėra sunku, nes krepšinis man patinka. Sportuodamas jaučiu malonumą. Aišku, nieko blogo kartais pabūti su draugais, bet didesnis noras yra padirbėti salėje.
– Jauti padidėjusį merginų dėmesį?
– Nežinau, kažkokio didelio dėmesio mokykloje nejaučiu, todėl šiuo atžvilgiu nesu išskirtinis.
– Kokios pamokos tau patinka labiausiai?
– Galbūt geografija, tačiau dar tikrai nežinau, kur noriu studijuoti.
– Norėtum profesionalo karjerą pradėti „Dzūkijoje“?
– Dzūkai šaunuoliai, šiemet labai patobulėjo ir tikrai gerai atrodo LKL pirmenybėse. Žinoma, būtų smagu žaisti aukščiausioje Lietuvos lygoje. Kol kas apie tai nekalbėjome, nes tik šiemet pradėjau RKL. Jeigu čia įrodysiu, kad esu kažko vertas, galbūt ateityje ir žaisiu „Dzūkijoje“.
– Kaip praleisi šventinį periodą?
– Labai kažko įspūdingo nebus, bet tikrai nesėdėsiu visą laiką kamuolio apsikabinęs.