Alytaus rajono Miroslavo gimnazijoje adventą stengėsi ypatingai pajausti priešmokyklinukai ir pradinukai. Kiekvieną rytą jie skubėjo į aktų salę. Čia degančių adventinių žvakių šviesoje buvo skaitomi nykštukų laiškai su pamokančiom istorijom. Susidomėjimą, intrigą palaikė paslaptis – niekas nežinodavo, kas ankstų rytą gaus laišką.
Skaityti istorijos ateidavo vis kitas gimnazijos bendruomenės narys. Laiškelį skaityti gavo direktorius Romualdas, pavaduotoja Sonata, raštinės vedėja Vilma, socialinė pedagogė Marytė, specialioji pedagogė Aira, tikybos mokytoja Rasa, lietuvių kalbos mokytojos Aldona ir Zita, bibliotekininkė Danutė, valytoja Virginija ir šios iniciatyvos autorė pradinių klasių mokytoja Asta.
Istorijos – laiško pabaigoje nykštukas prašydavo atlikti užduotėles. Mažųjų akys buvo didelės – taip atidžiai jie klausydavo skaitomo laiško. Mažieji skaičiavo savo gerus darbus – spalvino gerų darbų žaisliukus, jais papuošė savo klases.
Adventinių rytų laiką vainikavo Miroslavo švč. Trejybės parapijos klebono Miroslavo Dovdos žodis mokiniams ir jų tėvams. Atėję į baigiamąjį projekto susitikimą, tėvai taip pat atliko ypatingą užduotį – kartu su savo vaikais kūrė kalėdinį žaisliuką. Prieš išsiskirdami palinkėjome vieni kitiems Kalėdų stebuklų išsipildymo.
Asta Dvareckienė,
Miroslavo gimnazijos pradinių klasių mokytoja – metodininkė
Adventas – laikas, kada žiemos nykumas žada viltį – sugrįžtančią saulę, laikas, kada ramybėje ir gerume krikščioniškas pasaulis laukia užgimstančio kūdikėlio Jėzaus. Šis laikas mums primena, kad žmogaus harmoningai egzistencijai, pilnatvei reikalingas ir dvasinis augimas. Šiuo laikotarpiu labiau negu bet kada norisi dalintis gerumu, širdžių šiluma ne tik su savo artimaisiais, šalia esančiais, bet ir nepažįstamais žmonėmis.