Lietuvoje skyrybos nėra naujiena. Pagal „Eurostat“ lyginamuosius duomenis Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių Europoje pagal santuokos nutraukimo skaičių. Nors tai atrodo gana paprastas procesas, tačiau nesusipainioti įstatymų pinklėse be teisininko pagalbos gana sunku.
Santuokos nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso trečios knygos 4 skyrius. Minėtame įstatyme yra trys santuokos nutraukimo būdai: bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, dėl kito sutuoktinio kaltės bei vieno sutuoktinio prašymo.
Pagal CK 3.89 straipsnį santuokos nutraukimas yra iš esmės susijęs su teisinėmis pasekmėmis, t.y. ištuokos bylose yra sprendžiamas ne tik santuokos nutraukimo faktas, bet ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo tvarkos su jais bei dalyvavimo juos auklėjant, tvarkos klausimas, sutuoktinių turto padalijimas, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymas, pavardės klausimas bei galimi kiti turtinio ar asmeninio neturtinio pobūdžio santuokos nutraukimo pasekmių aspektai. Atsižvelgiant į santuokos nutraukimo būdą, skiriasi ir pats santuokos nutraukimo procesas, bei pasekmės, todėl kiekvieną būdą būtina panagrinėti detaliau.
Praktikoje dažniausiai pasitaiko santuokos nutraukimas bendru sutarimu. Šį būdą reglamentuoja Civilinio Kodekso 3.51-3.54 straipsniai. Norint nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu reikia pateikti prašymą vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.
Kartu reikia pateikti ir santuokos nutraukimo sutartį, kurioje aptariami visi santuokos nutraukimo klausimai, tokie kaip turto padalijimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, vaikų išlaikymo nustatymas, kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimas ir kiti, su santuokos nutraukimu, susiję klausimai. Tai pats greičiausias ir ekonomiškiausias būdas nutraukti santuoką, kada nereikia ruošti sudėtingų procesinių dokumentų, dalyvauti teismo posėdžiuose.
Teismas gavęs prašymą nutraukti santuoką bei santuokos nutraukimo sutartį, santuokos nutraukimo bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Deja, dažnai pasitaiko, jog sutuoktiniams nepavyksta taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pavyzdžiui dėl turo padalinimo ar vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Nesusitarus taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kreipiasi dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. tai sudėtingesnis ir problemiškas santuokos nutraukimo būdas.
Pažymėtina, jog santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.
Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose. 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas tiek teisės, tiek moralės požiūriu.
Įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės.
Tokie atvejai:
• sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą;
• sutuoktinio neištikimybė;
• žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;
• šeimos palikimas bei nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus.
Šie atvejai turėtų nekelti abejonių dėl sutuoktinio kaltės, nebent kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. CK 3.26 str., vienas iš pagrindinių sutuoktinių tarpusavio elgesio principų – lygiateisiškumas, reiškiantis, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą.
Pažeidus bent santuokos esmę, lygiateisiškumo principą, ar elgiantis nepriimtinai moralės ar teisės atžvilgiu prieš sutuoktinį ar kitus šeimos narius, laikoma santuokos esmės pažeidimu ir santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Tokiu atveju nukentėjęs sutuoktinis gali reikalauti dėl žalos atlyginimo.
Asmenys, neturėdami teisinio išsilavinimo ir reikalingų žinių, gali pilnai neįgyvendinti savo teisių ir neužtikrinti savo interesų santuokos nutraukimo procese. Tai jiems reikalinga specialistų pagalba, kadangi santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra ilgas procesas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis įrodymų, įtraukiantis šeimos narius, bei užtrunkantis gana ilgai.
Svarbu paminėti, jog pradėjus teismo procesą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, vykstant procesui šalys galiausiai pasiekia tokią stadiją, kada vis dėlto nusprendžia nutraukti santuoką taikiai ir sudaryti taikos sutartį. Nors santuokos nutraukimo atveju taikos sutartis nėra reglamentuota, dažniausiai sudaroma ne taikos sutartis, tačiau santuokos nutraukimo sutartis, kaip ir nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu.
Lietuvos įstatymų leidėjas yra numatęs, jog santuoka tam tikrais atvejais gali būti nutraukiama ir vieno sutuoktinio prašymu. Santuokos nutraukimą vieno sutuoktinio prašymu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.55-3.59 straipsniai. Taip santuoka gali būti nutraukiama esant tam tikroms sąlygoms. Šio sąlygos yra išvardintos CK 3.55 straipsnyje. Tai:
• sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei vienerius metus;
• vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo;
• vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
• vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.
Norint nutraukti santuoką reikia pateikti įrodymus, patvirtinančius jog yra pagrindas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu. Tai gali būti teismo sprendimas dėl separacijos nustatymo, teismo sprendimas, kuriuo vienas sutuoktinių buvo pripažintas neveiksniu, arba nežinia kur esančiu, taip pat duomenys apie tai, kad sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi, tai ir nėra greitas ir lengvas būdas išsiskirti. Svarbu pabrėžti, jog kiekvienu atveju norint nutraukti santuoką, reikalinga teismui pateikti įvairius dokumentus, tokus kaip:
• Santuokos liudijimo originalą ir kopiją;
• Sutuoktinių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
• Įrodymus apie turimą turtą – pažymas iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“;
• Jei sutuoktiniai turi vaikų – kiekvieno vaiko gimimo liudijimo originalą ir kopiją;
• Jei sutuoktiniai turi kreditorių – duomenis apie tai;
• Įrodymus, patvirtinančius jog yra pagrindas nutraukti santuoką;
• Bei kitus dokumentus atsižvelgiant į santuokos nutraukimo būdą bei aplinkybes.
Dažnai asmenims sunku parašyti tiek ieškinį ar prašymą dėl santuokos nutraukimo, tiek gražiai susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar pateikti visus reikiamus dokumentus.
Analizuojant šeimos bylas, teismo praktiką, bei rašant dokumentus santuokos nutraukimo atvejus, svarbu pabrėžti, jog santuokos nutraukimo ekonomiškumas priklauso nuo pasirinko santuokos nutraukimo būdo. Deja, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato tik vieną santuokos nutraukimo procedūrą – teisminę. Anksčiau iki įsigaliojant dabartiniam civiliniam kodeksui buvo įmanoma tam tikrais atvejais nutraukti santuoką ne tik teisme, bet ir civilinės metrikacijos biure.
Esant tik teisminei santuokos nutraukimo procedūrai, norint kuo greičiau ir efektyviau išsiskirti, vis dėlto rekomenduotina kreiptis į šios srities specialistus, kurie paruoštų procesinius dokumentus, padėtų gauti reikiamus dokumentus ir suteiktų visą būtiną informaciją, bei būtų tarpininkai, nesutariant dėl santuokos nutraukimo, taip pagreitinant ir palengvinant skyrybų procesą, kadangi santuokos nutraukimas nėra paprastas ir lengvas procesas.
Susijęstraipsniai
