Baltosios rožės miesto didžiojo šventinio šurmulio išvakarėse, birželio 18 d. 17 val., Jurgio Kunčino viešoji biblioteka su malonumu pristatys jums dar vieną savo leidybinį projektą. Kitaip tariant – kviečiame visus, ypač „prigimtinius“ alytiškius, į Kosto Poškaus – ne tik kažkelintos kartos alytiškio, daugeliui miestelėnų puikiai žinomo dailininko, meistriškai valdančio ne tik teptuką, pieštuką, bet ir taiklų, „tapybiškai“ vaizdingą žodį, pirmosios (!) knygos „(Ne)šventųjų gyvenimai. Alytietiškos istorijos“ sutiktuves.
Apie tai, kad tiesiog būtina tokią knygą išleisti, „kunčinukėms“ tapo aksiomą prieš ketverius metus, 2011 –aisiais, kai, irgi miesto šventės išvakarėse, alytiškiams pristatėme autoriaus kūrybos parodą „Alytietiškos istorijos K. Poškaus piešiniuose ir tekstuose“. Jau tuomet rašytinės Kosto kūrybos pluoštas, kuris domino ne tik vietos laikraštį, bet ir elitinį Lietuvos meno savaitraštį „Šiaurės Atėnai“, jau nekalbam apie daugybę bent kiek išprususių alytiškių, buvo daugiau nei pakankamas išleisti jo paties piešiniais iliustruotai knygai. Tačiau vis tie nelemtieji finansavimo dalykai.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera –per tą laiką K. Poškus sukūrė dar antra tiek asociacijomis, prisiminimais grįstų „alytietiškų“ istoriją („Liejykla“, „Gyvenimas prie geležinkelio“, „Kieti bachurai“, „Silentium“ ir kt.), jas ir toliau spausdino „Alytaus naujienos“ ir jau minėti Šiaurės Atėnai“, pasaulį išvydo ir nauji piešiniai bei tapybos darbai, puikiai tikę šioms „tikroms, bet gerokai pagražintoms“ istorijoms iliustruoti.
Tekstai Kosto Poškaus knygoje – tai tarsi dailininko komentarai jo tapybos darbų ir piešinių paraštėse, vaizdinės kūrybos pratęsimai, papildymai ir dialogai su ja. Šiuos rašinius galima priskirti ir esė, ir novelės, ir net epo (tiksliau jo apmatų, kuriuos galima tituluoti „Alytietiška odisėja“ ) žanrui. Savo ruožtu –piešiniai nėra pasakojimų iliustracijos, tai tik, anot autoriaus, tos pačios grandinėlės dalis.
Taigi Alytaus miesto savivaldybei parėmus , Kosto Poškaus knyga pagaliau išvydo pasaulį tokia, kokia yra : gerokai solidesnės, nei iš pradžių tikėjomės, apimties, su meistriškomis iliustracijomis, itin profesionalaus dizaino („Vario burnos“, Tomas S. Butkus) ir puikios poligrafinės kokybės (spaustuvė „Baltoprint“). Tiesiog gera paimti į rankas pačiam paskaityti, arba … padovanoti kitam žmogui, kuriam (kur jis dabar begyventų) Alytus tebėra širdžiai miela tėvonija ir gimtinė.
Turėsime puikią galimybę įsitikinti, ar tiesa parašyta šiame knygą pristatančiame tekste. Nes šventiško vakaro Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje metu patys galėsite ne tik pavartyti, bet ir įsigyti knygą be prekybinio antkainio; pasiklausyti, kaip skamba Kosto Poškaus surašyti tekstai, kuomet juos skaito Leokadija Sušinskaitė, išgirsti, ką apie tėčio knygą mąsto jo sūnus –profesionalus menotyrininkas Vidas Poškus; kuo šis leidybinis projektas sudomino „Naujosios Romuvos“ redaktorių, filosofą Andrių Konickį ir kitus garbius asmenis. Be jokios abejonės – skambės alytietiškos Alvydo Jegelevičiaus dainos, o ant svetainės sienų puikuosis Kosto Poškaus alytietiški tapybos darbai bei piešiniai.