Alytuje yra į miesto savivaldybę pretenduoja partijos, kurios susitikimuose su gyventojais naudoja įspūdingą statistiką. Vienas skaičių – Alytaus mieste likusių gyventojų skaičius. Pasak kai kurių miesto politikų ar politikuojančių, Dzūkijos sostinėje gyventi beliko 45 tūkstančiai gyventojų. Palyginus su klestėjimo metais buvusiais beveik 80 tūkst., šis skirtumas – pribloškiantis.
Alytausgidas.lt gavo oficialius duomenis. Kad Alytaus miestas pasiektų kai kurių politikierių įvardijamus skaičius, iš jo dar turėtų išvykti 15 tūkst. gyventojų. O remiantis oficialia statistika, šiuo metu Alytuje gyvenamąją vietą deklaravusių skaičius – šiek tiek per 60 tūkstančių asmenų. Iš jų moterų – 33 tūkst., vyrų – 27 tūkst.
Didžiausias vyrų ir moterų skirtumas jaučiamas tarp vyriausių, nuo 85-erių metų amžiaus, alytiškių – septynioms moterims tenka vos apie du vyriškius.
Alytiškių amžiaus grupėje nuo 65-erių šešioms moterims tenka trys su puse vyro. Dešimčiai moterų nuo 45-erių tenka aštuoni vyrai, o visų kitų amžiaus grupių alytiškių santykis pilnavertis.
Moterų nuo 25-erių – beveik tiek pat, kiek vyrų. Panašus į 1:1 – moterų ir vyrų santykis ir amžiaus grupėse nuo 18-os, 16-os, nuo 7-erių ir iki 7-erių. Trijose alytiškių amžiaus grupėse – nuo 7-erių, nuo 16-os, nuo 18-os – vyrų netgi daugiau, nei moterų.
Daugiausia Alytuje – per 18 tūkst. – gyventojų nuo 45 iki 65 m. Antroji pagal gausumą – 25 – 45 mečių grupė, kuris sudaro beveik 16 tūkst. Tretieji pagal „populiarumą“ – alytiškiai nuo 65 iki 85 m., jų – apie 10 tūkst.
„Nykstančios“ alytiškių „rūšys“ – nuo 16 iki 18 metų, kurių turime vos kiek daugiau nei tūkstantį, o senoliai nuo 85-erių Alytuje nesudaro ir tūkstančio.
Nežiūrint žalumo, jaukumo, miesto, „kuris tinka gyventi šeimai“, siekiamo statuso, „Swedbank“ analitikų duomenimis, Alytus patenka tarp nepopuliariausių atvykti ar likti gyventi savivaldybių. Šią „šlovę“ Dzūkijos sostinė dalijasi su Kaunu, Kelmės ir Mažeikių rajonais, Panevėžiu, Telšių bei Vilkaviškio rajonais.