Alytaus miesto teatre atidaryta tapybos paroda „Laisvės spalvos“, skirta Lietuvos atgimimo sąjūdžio 25-osioms metinėms pažymėti. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (nuo 1990 m. Lietuvos sąjūdis) 1989 m. kovo 3 d. oficialiai įregistruotas kaip organizacija. Iniciatyvinės grupės narių tarpe buvo nemažas būrys menininkų: rašytojų, aktorių, poetų, muzikų, kompozitorių, režisierių, architektų, filosofų, žurnalistų, mokslininkų.
Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių tarpe buvo ir keli žinomi dailininkai – Bronius Leonavičius ir Arvydas Šaltenis. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių paskelbė savo neprikausomybę. Sąjūdis buvo pirmasis žingsnis Lietuvos valstybingumo atkūrimo link. Lietuvos dailininkai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje vyko vieni pirmųjų sąjūdžio posėdžių.
1989 m. Lietuvoje vyko ir daugiau reikšmingų įvykių: atšventinta Arkikatedra bazilika (uždaryta 1949 m.), Šv. Kazimiero palaikai grąžinti į Arkikatedrą iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, pirmą kartą Lietuvoje sovietų okupacijos sąlygomis viešai paminėta Nepriklausomybės diena, įvyko rinkimai į Sovietų sąjungos Aukščiausiąją tarybą, kuriuos didžiule dauguma laimėjo Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis, įvyko pirmoji Baltijos asamblėja.
Kalbant apie laisvės spalvas, pirma mintis kyla apie raudoną – kraujo, liepsnos, gyvenimo meilės, šilumos, aistros, karo, kovos spalvą. Senovėje tikėta, kad raudona spalva saugo nuo pavojų, Senovės Romoje nuotakos dėvėjo raudoną kaip liepsna šydą, simbolizuojantį meilę ir vaisingumą. Ji buvo imperatoriaus, kilmingųjų, karvedžių spalva. Budelis viduramžiais dėvėjo raudoną drabužį, reiškiantį gyvenimo ir mirties jungtį. Kardinolas ir šiandien nešioja raudoną apdarą, kad primintų kankinių kraują. Tradiciškai raudona – ryški signalinė spalva, žadanti naujo gyvenimo ir šilumos atėjimą, taip pat – revoliucionierių vėliavų spalva.