Daugiabutis Varėnoje, Marcinkonių gatvėje, šį šildymo sezoną nesunaudojo nė vienos kilovatvalandės šilumos energijos, kurią šiam miestui tiekia Varėnos šilumos tinklai. Jeigu orai bus palankūs, gal nemokės nei žiemą, nei vasarą, nei už šildymą, nei už karštą vandenį. 40 butų gyventojus jis įtikino nepagailėti 1,2 milijono litų ir renovuoti daugiabutį taip, kaip niekas dar nerenovavo – kad centrinio šildymo išvis nereikėtų.
Ant namo stogo įrengti saulės kolektoriai, o kieme išgręžti septyni 100 gylio geoterminio šildymo gręžiniai. Jų turėtų užtekti, net jeigu temperatūra žiemą nukristų iki 15 laipsnių šalčio. Lietuvoje tai pirmas renovuotas daugiabutis, kuriame įdiegti ir saulės kolektoriai, ir geoterminis šildymas. Jo pirmininkas 78-erių Algimantas Radzevičius gali paneigti mitą, kad namui atsijungti nuo centrinio šildymo neįmanoma.
Atsijungti nereikia. Bet mokėti nereikia irgi. „Už ką mes turime mokėti šilumos tinklams, jeigu skaitiklyje – nulis? Nieko nesuvartojame, nieko ir nemokame. Ką jie gali paimti? Mes neišdraskėme šilumos punkto, jis yra ir veikia, yra sklendė, skaitiklis. Jeigu reikės – galime naudoti ir miesto šilumą. Sakė, kad 7 gręžiniai „trauks“ iki 15 laipsnių šalčio. Jeigu bus blogiau, nesušalsime“, – ramus A.Radzevičius.
Šį šildymo sezoną varėniškių sąskaitos už šildymą buvo juokingos. Spalį – 43 centai už kvadratinį metrą, lapkritį – 68 centai už kv. m, o gruodį – litas. Tad, pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų ploto butas už šildymą mokėjo 60 litų. Kadangi karštą vandenį irgi šildo saulės kolektoriai bei geoterminiai šilumos siurbliai, jis taip pat kainuoja gerokai pigiau.
„Kai kurių namų gyventojai už šildymą mokėjo keturis ar net septynis litus už kvadratinį metrą“, – palygino vyras. Nors daugiabutis jau renovuotas ir namo gyventojai naudojasi visais renovacijos privalumais, darbai dar nėra atiduoti vertinti. Pritrūko ugniagesių, kurie pareikalavo apskardinti šilumos punkto duris bei liuką į stogą, parašo. Tačiau tai smulkmena, mano A.Radzevičius, – ir namas anksčiau ar vėliau bus priduotas.
O kol nepriduotas, neišmokama valstybės parama būstui renovuoti. „Nežinau, kokio dydžio ji bus. Iš pradžių sakė, kad 30 proc., dabar sako, kad 40 proc. Pagal projektą renovacija mums turėtų atsipirkti per 18 metų, bet aš manau, kad daug greičiau. Ne vienas gyventojas jau dabar pasiryžęs visą sumą iškart įnešti, kad nereikėtų mokėti palūkanų, – sakė A.Radzevičius.
Renovacijos projektui name pritarė 23 iš 40 butų savininkų. Tuos prieštaraujančius pirmininkas pakrikštijo VBS (viena boba sakė) agentūra: „Dauguma moterėlės – ateina ir kalba, aš joms pasakiau, kad gandų name man nenešiotų, tegu pačios apskaičiuoja ir įrodo, kas blogai.“
Jis teigia, kad rengti renovacijos projektą pradėjo gerokai seniau, dar tuomet, kai valstybės parama siekė 50 proc. Po to ji buvo sumažinta iki 15 proc. Tada jau 30 proc. O dabar žadama dar didesnė parama.
„Investicinį projektą parengiau dar tuomet, tad dabar reikėjo perskaičiuoti tik investicinę dalį, užtat labai greitai susisukome“, – pasakojo gūvus pensininkas.
Sutikęs kaimyninio daugiabučio gyventojams papasakoti apie renovaciją, jis buvo tiesiog priverstas priimti jų pasiūlymą tapti namo administratoriumi ir imtis dar vienos renovacijos Varėnoje.
Saulius Jarmalis
Susijęstraipsniai
