Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo pirmojo oficialaus pranešimo apie nustatytą afrikinį kiaulių marą Baltarusijoje (2013 m. birželio 21 d.) yra sulaukusi nemažai pranešimų iš Lietuvos medžiotojų apie rastus nugaišusius šernus. Kiekvienas pranešimas yra patikrinamas, kiekvienas rastas nugaišęs šernas, jei tik yra galimybė paimti mėginius, yra tiriamas dėl afrikinio ir klasikinio kiaulių maro (AKM).
Per 2013 metus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirti 10 430 kraujo ir organų mėginių (2 749 šernų ir 7 681 kiaulių). Nors visų tyrimų rezultatai neigiami, t. y. AKM užkrato nė viename tirtame mėginyje nebuvo nustatyta tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų nuomone, šios ligos grėsmė išlieka.
Kad Lietuvos žmonės sunerimę dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės, rodo paskutiniu metu padidėjęs neoficialių pranešimų srautas tiek spaudoje, tiek internetiniuose forumuose. Padidėjęs šernų gaišimas Alytaus rajone, Kalesninkų, Gedimino ir Varčios miškuose privertė sunerimti veterinarijos specialistus. Apie pirmąjį gaišusių šernų atvejį buvo pranešta praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai buvo rasti 3 negyvi šernai Kalesninkų miške (Alytaus r.), esančiame apie 40 km nuo sienos su Baltarusija. Medžiojant žvėris šernai rasti nugaišę ankščiau, ištirti mėginiai užkrečiamosios ligos neparodė.
Gruodžio mėnesį taip pat buvo pranešta, kad gretimuose Gedimino ir Varčios miškuose (Alytaus r.) rasti keli kritę šernai, kai kurie jau suirę. Paimtuose mėginiuose taip pat nenustatyta nei afrikinio, nei klasikinio kiaulių maro užkrato. Praėjusią savaitę buvo gautas naujas pranešimas apie Varčios miške aptiktus 5 seniai nugaišusius, suirusius šernus, kurių liekanos mėginiams buvo netinkamos, tačiau iš to paties miško masyvo buvo paimti 8 sumedžiotų šernų mėginiai, kuriuos ištyrus ligos sukėlėjų nerasta.
Alytaus rajone 2013 metais buvo paimti ir ištirti 176 kiaulių ir šernų mėginiai afrikiniam kiaulių marui (94 šernai ir 82 kiaulės) ir 165 kiaulių ir šernų mėginiai klasikiniam kiaulių marui (86 šernai ir 79 kiaulės) nustatyti. Nei viename mėginyje šių ypač pavojingų ligų sukėlėjų nenustatyta, tačiau Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustiprino kiaulių laikymo vietų kontrolę. Be to, glaudžiai bendradarbiaujama su Alytaus rajono medžiotojų būreliais bei Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, siekiant išsiaiškinti galimas šernų gaišimo priežastis.
,,Nors užkrečiamoji liga nepatvirtinta, tačiau medžiotojai raginami būti budrūs ir nepamiršti afrikinio kiaulių maro grėsmės. Kol diagnozė nepatvirtinta, raginama medžioti ir tirti kiekvieną šerną nepriklausomai nuo jo amžiaus. Turi būti paimti visų amžiaus grupių patelių ir patinų mėginiai. Radus kritusius šernus, reikia nedelsiant pranešti veterinarijos specialistams. Patariama intensyvinti medžiokles tykojant, jaukinti šernus tinkamais pašarais, kad atkristų įtarimai dėl galimo jų apsinuodijimo, nevykti į kitus medžiojimo būrelių plotus”, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į afrikinio kiaulių maro grėsmę ir galimą patekimo riziką iš kaimyninės Baltarusijos per laukinę fauną (šernus), raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu pakeisti aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.5 punkto nuostatą – t. y. leisti medžioti šernus ištisus metus.
Europos Sąjungos teisės aktai numato priemones, kurias reikėtų taikyti, nustačius afrikinio okiaulių maro užkratą laukinėje faunoje. 2014 m. sausio 13–14 d. Europos Sąjungos Tarybos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdyje svarstomos afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės gairės šernuose ir apsauginės priemonės kiaulių laikymo vietose.
Pagal šio dokumento nuostatas, jeigu Lietuvoje būtų nustatytas bent vienas afrikiniu kiaulių maru sergantis šernas, mūsų šalis privalėtų parengti ir pateikti Europos Komisijai tvirtinti šios ligos likvidavimo planą šernų populiacijoje ir taikyti priemones, kad virusas nepatektų į kiaulių laikymo vietas. Šernų medžiokles būtų kuriam laikui uždraustos, siekiant, kad virusas neišplistų, o medžioti šernus būtų galima tik dėl mėginių paėmimo, pirmiausia stengiantis sumedžioti jaunus (iki metų amžiaus) šernus ir vyresnes nei antrametės šernų pateles, siekiant sumažinti reprodukcinį potencialą bei taikyti kitas veterinarines priemones
Likviduojant šią pavojingą užkrečiamą gyvūnų ligą, visų sumedžiotų šernų mėsą būtų draudžiama naudoti maistui, visi sumedžioti šernai būtų naikinami (juos užkasant ar sudeginant specialiai tam skirtose vietose). Griežtos priemonės būtų taikomos mažiausiai 24 mėnesius nuo paskutinio patvirtinto afrikinio kiaulių maro atvejo šernų populiacijoje.