Sveika mityba. Mados reikalas, prievolė ar būtinybė? Tai bene daugiausiai diskusijų sulaukianti sveikos gyvensenos sritis. Mokslinių tyrimų, įrodančių, kad nuo mitybos itin priklauso tokių mirtingumą ir neįgalumą nulemiančių ligų, kaip insultas, infarktas ar cukrinis diabetas, vystymasis – daugiau nei pakanka, tačiau reikia pripažinti, kad maitinimasis sveikai kol kas nėra masinis reiškinys.
Tradiciškai – per riebiai
Dauguma lietuvių maitinasi per riebiai, vartoja labai mažai vaisių ir daržovių, valgo nereguliariai. Sveikai mityba yra „apaugusi“ daugybe mitų. Kaip antai, dauguma žmonių yra įsitikę sveikai maitintis yra kur kas brangiau nei įprastai, arba, kad šis maitinimosi būdas yra labai kategoriškas, apribojantis tam tikrų maisto grupių vartojimą arba net itin ribojantis maisto suvartojimą. Tačiau žmonių, pasiryžusių keisti savo mitybos įpročius vienas pirmųjų įspūdžių – valgyti reikia kur kas dažniau ir kartais net daugiau nei, kad jie maitinosi iki šiol. Sveikatos specialistai pastebi, kad gyventojams trūksta žinių sveikos mitybos srityje. Būdami itin dideli tradicinių lietuviškų patiekalų mėgėjai, lietuviai nelinkę eksperimentuoti virtuvėje, pasistengti, kad ruošiamas maistas būtų kuo įvairesnis ir sveikesnis.
Trečiosios varžytuvės
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras sveikos mitybos skatinimui skiria daug dėmesio, tačiau jau ne vienerius metus vadovaujasi principu – maistą reikia išmokti gaminti, bet ne apie jį tik kalbėti. O dar tiksliau – apie sveiką mitybą diskutuoti gaminat maistą. Jau trečius metus iš eilė minint Europos sveikos mitybos dieną sveikatos biuras sukviečia rajono gyventojus į sveikos mitybos varžytuvės. Aplankiusios Daugus, Krokialaukį, šiemet tokios varžytuvės vyko Makniūnuose, mokyklos-daugiafunkcio centro valgykloje. Varžytuvėse dalyvavo būrys dalyvių ne tik iš Makniūnų, bet ir Ryliškių, Nemunaičio bei Alovės.
Slaptas produktas – žuvis
Komandų laukė užduotis. Iš dviejų „slaptų” produktų bei tik šešių pasirinktinų ingredientų per vieną valandą pagaminti patiekalą arba net patiekalus, kuriuos būtų galima pavadinti ir sveiku, ir skaniu. „Slaptaisiais” produktais tapo žuvis ir kiaušiniai.
Žuvis buvo pasirinkta todėl, kad, remiantis apklausų duomenimis lietuviai per retai vartoja šį naudingą produktą, o vartojantys jį, labai dažnai pasirenka apdorojimo būdą, kuris sumenkina žuvies naudą organizmui. Žuvis vertinga dėl joje esančių polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, fosforo bei kitų mikroelementų ir aktyvių medžiagų.
Ne retas lietuvis mano, kad vartoja pakankamai žuvies, tačiau tai pagrindžia sūdytos silkės ir silkės patiekalų vartojimu. Silkė – maistine verte ir kokybe artima laukinei lašišai, jose gausu širdies kraujagyslėms reikalingų omega 3 riebalų rūgščių, vitaminų D, B12, seleno, tačiau šios pagyros yra skiriamos silkei, kuri vartojama neištraukta po ilgo mirkimo sūryme, bet natūrali. Lietuvių taip mėgstamos sūdytos silkės kai kurie gyventojai, ypač turintys aukštą arterinį kraujospūdį, besiskundžiantys inkstų kepenų ligomis, dėl joje esančio didelio druskos kiekio turėtų vartoti itin saikingai.
Nuoga ar su rūbais?
Valanda prabėgo nejučiomis. Komandos kaip bitutės dūzgė tarp viryklių ir savo stalų. Įpusėjus valandai tapo aišku, kad dauguma komandų laikysis tradicijų ir žuvį keps „apvalkale“. Šeimininkės paklaustos, kodėl žuvį „rengia“ ir ar jos nereiktų pateikti natūraliai keptos, beveik visos atsakė, kad taip skaniau, ir, kad taip gaminančios visą gyvenimą.
Kaip sakoma, dėl skonio ginčyti negalima, tačiau teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad žuvį labiausiai rekomenduojama valgyti keptą, garintą ar troškintą kiek įmanoma natūraliau, tai yra į nieką neapvoliotą arba, kaip viena varžytuvių dalyvė pašmaikštavo – „nuogą“, kaip beje ir mėsą ar paukštieną. Miltai, kiaušiniai, džiūvėsėliai, grietinė ir kiti patiekalo „rūbui“ naudojami produktai prideda nereikalingų kalorijų, sugeria į save kepimo metu naudotus riebalus.
Jei varžytuvės, tai ir laimėtojai
Pasibaigus patiekalų gamybos laikui ir paserviravus stalus, kiekviena komanda galėjo trumpai pristatyti savo kūrinį ir argumentus, kodėl patiekalas jų nuomone yra sveikas ir skanus. Komandos pasitaikė itin išradingos ir net gi dainingos, nes pristatymai buvo lydimi dainų, ketureilių ir šmaikščių posakių. Itin šiltai buvo sutiktas pačių jauniausių dalyvių komandos (dvi Lauros ir Gabrielė, kurios dar yra tik mokinės) patiekalas „Saulutė“, kurį merginos pristatydamos pasakė, kad šį kartą išėjo, kaip išėjo, bet kai jos turėsiančios vyrus – viskas tada tikrai pavyks.
Rinkti sveikiausią ir skaniausią patiekalą buvo nutarta leisti visiems dalyviams, todėl prasidėjo didžioji degustacija. Dalyviai vieni kitiems negailėjo pagyrų: tiek patiekalams, tiek ir stalų dekoracijoms. Varžytuvės yra varžytuvės, todėl dalyvių ir komisijos paskirstyti balai nulėmė prizines vietas.
Trečią vietą už, kaip pati komanda pavadino patiekalą – „labiau į Kiniją…“, gavo Makniūnų komanda: Gita, Irena ir Genovaitė, kurių patiekalas iš tikrųjų išsiskyrė rytų virtuvės skoniu ir poskoniais. Antroji vieta atiteko patiekalui „Žvejo sakmė“, kurį pagamino Nemunaičio komanda – Lina, Danutė ir Rasita – ir kuris, komisijos nuomone, pagal žuvies paruošimą galėjo tądien pretenduoti į sveikiausiai paruošto patiekalo nominaciją.
Patiekalu – laimėtoju trečiosiose Alytaus rajono sveiko maisto varžytuvėse tapo Ryliškių komandos – Aurelijaus, Romos ir Danguolės – pagaminta žuvies užkandėlė, kuriai pirmąją vietą nulėmė ir komisijos, ir komandų balsai. Užkandėlė, kaip vienas iš ragavusiųjų patiekalą, sakė išsiskyrė itin „kitokiu, turtingu žuvies „žiponu“ ir neragautu bemajoneziu padažo skoniu“.
Dalia Kitavičienė,
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė
Susijęstraipsniai
