Ar daugelis, artėjant žiemos šventėms, paimsite rašiklį ir spalvoto šventinio atviruko reverse užrašysite šventinį sveikinimą? Įdėję atviruką į puošnų, žiemos vaizdais išmargintą voką, keliausite iki artimiausio pašto ar pašto dėžutės?
Greičiausiai, kad ne! Šių dienų skaitmeninės technologijos, naujos mados ir normos keičia bendravimo įpročius. Atrodo, kad tai, kas visai neseniai buvo įprasta, po trumpo laiko tapo primiršta, o kai kas ir užmiršta.
Tik mintyse sustabdę kasdienybės ratą, o nuo lapkričio 27 d. ir užsukę į Alytaus kraštotyros muziejų, įsitikinsite, kad kadais ranka parašytas, o gal Jūsų ruošiamas rašyti, sveikinimas kur kas brangesnis nei keli kalėdiniai paveikslėliai, kuriais „užkemšamos“ elektroninės pašto dėžutės. Be to, sveikinimai atviruku turi labai gilias tradicijas.
Iki šių dienų išlikusių kalėdinių atvirukų yra įvairiausių formų. Vien Alytaus kraštotyros muziejuje jų saugoma virš 900 vienetų. Tai skirtingų laikotarpių (seniausias 1913 m.), skirtingų žmonių šventinius sveikinimus menantys atvirukai.
Daug laiko praėjo nuo tada, kai viduramžiais žmonės vieni kitiems siųsdavo vienuolynuose pirktas religines graviūras, kai XVII a. vizitinė kortelė su Kalėdų, Naujųjų metų ir Kūčių sveikinimais keliavo po Prancūziją, o Rusijoje, valdant Jekaterinai, tai tapo būtinybe. Įdomu, ar anglas seras Dosonas 1802 m., ant popieriaus skiautės išreiškęs savo meilę mylimajai, ir verslininkas seras Henris Koulas 1843 m., nusprendęs pasveikinti savo tėvus draugo nupieštu atviruku ir atspausdinęs tūkstantį kopijų, nutuokė, kad atvirukas taps neatsiejama šventinių sveikinimų dalimi. Ar jie žinojo, kad XIX a. viduryje Londone net patys turtingiausi anglai su malonumu patys darys atvirukus Kalėdoms, nes siųsti fabrikinius atvirukus bus laikoma blogu tonu, o XX a. pradžioje atvirukas užkariaus visą Europą?
Ar mes žinome, kad XX a. amžiaus pradžioje Kalėdų Senelis buvo tik personažas, o jo pasirodymas atvirukuose – tai verslininkų išmonė ir kad šie, norėdami ilgiau pardavinėti atvirukus, ant jų pradėjo rašyti sveikinimus „Su Naujaisiais metais“? Ar žinote, kad XIX a. pabaigoje Kalėdų atvirukuose dažniausiai buvo vaizduojami einantys į bažnyčią, besigrožintys Betliejaus žvaigžde, puošiantys Kalėdų eglutę ar Kristaus gimimą švenčiantys žmonės, o pagrindiniai personažai buvo Kalėdų senelis ir angelai.
Tuo tarpu naujametiniuose atvirukuose dominavo aristokratiški siužetai: kalendorius, laikrodis, šampanas, karnavalas ir net gundančiai atrodančios moterys. Įdomu, kad ant Kalėdinių atvirukų visada vaizduojama žiema, žvaigždėta naktis, o naujametiniuose dažnai buvo galima išvysti dieną ir net vasarą.
Lietuvoje atvirukai pasirodė XIX a. pabaigoje, o 1904 m. panaikinus caro valdžios draudimą lietuviškai raštijai prasidėjo tikras atvirukų bumas, kuris tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo. Dažniausiai iš Vakarų Europos vietinės leidyklos įsigydavo tenykščių atvirukų vaizdus, užrašydavo lietuviškus sveikinimus ir spausdindavo Lietuvos rinkai. Atvirukuose dažniausiai buvo vaizduojami žiemos peizažai, kuriuose dominuodavo apsnigtos bažnytėlės, sodybos, gyvūnai, eglės šakelės, žvakės, žaisliukai.
Tarpukariu atvirukų siuntinėjimas nuslūgo, nes atsirado telefonas. 1940 m., kai Lietuva tapo TSRS dalimi, religinių temų atvirukai išnyko. Jų pardavinėjimas buvo leidžiamas tik prie bažnyčios. Dažniausiai tai būdavo tarpukario atvirukų kopijos. Naujametiniuose atvirukuose dominavo žaisliukai, šampanas ir tarybinę santvarką šlovinantys vaizdai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę viskas pasikeitė. Šventinis atvirukas gavo laisvę.
Apsilankę parodoje „Kalėdinis paštas“ galėsite gėrėtis ne tik šventinių atvirukų, vokų, pašto ženklų, sveikinimų gausa, bet ir susipažinti su atvirukus gaminančiais asmenimis, įsigyti jau pagamintų atvirukų, išlošti kalėdinėje loterijoje, susikurti ir išsiųsti sau sveikinimą, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose. Jeigu į muziejų atnešite savo vaikystės atviruką, kol veiks paroda, viską galėsite apžiūrėti nemokamai, o Jūsų dovanotas atvirukas puikuosis specialiai tam skirtame parodos stende. Iki susitikimo šventinėje Kalėdų pašto aplinkoje!
Muziejininkas Artūras Balčiūnas