Ilgus dešimtmečius savo kėdžių kitiems neužleidžiantys valstybių vadovai – diktatūrinių, o ne demokratinių valstybių bruožas. Pavyzdžiui, Lietuvoje prezidentas negali vadovauti šaliai daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Ilgamečiai Seimo vadovai arba ministrai taip pat reta išimtis. Tačiau kas draudžiama aukščiausiems politikams, leidžiama esantiems žemiau.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti šalies vadovai ne kartą ragino vykdyti aktyvesnę teisėjų, prokurorų, ministerijoms pavaldžioms įstaigoms ar departamentams vadovaujančių pareigūnų rotaciją, tačiau savivaldos grandžiai priklausančių politikų, regis, tokie reikalavimai kol kas neliečia, nors kai kurių valdymą jau ėmė gaubti prieštaringai vertinamos istorijos. Pavyzdžiui, Druskininkams vadovaujantis socialdemokratas Ričardas Malinauskas jau spėjo tapti legenda – jo šalininkai džiaugiasi gerai tvarkomu miestu, o oponentai kalba, kad savivaldybė tapo kunigaikštija, kurioje klesti mero nebaudžiamumas, o oponentų kritika tildoma. Panašių kaltinimų anksčiau sulaukė ir kone dvidešimtmetį Ignalinos rajonui vadovavęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Bronis Ropė, kuris mero postą iškeitė tik į Europos Parlamento nario mandatą.
Kunigaikštis – kas trečioje savivaldybėje
Šiuo metu Lietuva padalyta į 60 įvairaus dydžio savivaldybių. Didžiausioje sostinės savivaldybėje – daugiau nei 500 tūkst. gyventojų, mažiausioje Neringoje nėra nė 5 tūkst. Stipriausiai savivaldos lygmeniu įsitvirtinę socialdemokratai – jų merai kontroliuoja net 22 savivaldybes. Kartu būtent socdemų gretose daugiausiai ir merų, kuriems galėtume priskirti vietos kunigaikščio titulą. Nors visuomenei plačiau žinomos su 14 m. Druskininkams vadovaujančiu R. Malinausku siejamos kontroversijos, dar bent penki socialdemokratai savo savivaldybėse valdžios neužleidžia bent tris kadencijas iš eilės.
Marijampolei nuo 2000-ųjų su trumpa pertraukėle 2007-2008 m. ketvirtą kadenciją iš eilės vadovauja socialdemokratas Vidmantas Brazys. Beje, tą patį politiką socdemai iškėlė dalyvauti ir kitų metų kovo 1-ąją vyksiančiuose Marijampolės mero rinkimuose.Analogiškai Klaipėdos rajono savivaldybei jau ketvirtą kartą iš eilės gali vadovauti socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas. Jis šiai savivaldybei vadovauja su trumpa pertraukėle 2011 m. nuo 2003-ųjų ir vėl teikiamas dalyvauti rinkimuose.
Panašiai nuo 2003 m. Utenos savivaldybei vadovauja socdemas Alvydas Katinas. Kitais metais jis sieks ketvirtą kartą tapti rajono meru.
Varėnos rajone penktą kartą vadovauti miestui sieks socialdemokratas Vidas Mikalauskas. Su pertrauka jis savivaldybei vadovavo dar nuo 1997-ųjų. Tiesa, anksčiau politikas priklausė liberalcentristų partijai.
Tauragėje nuo 2003-iųjų su dvejų metų pertrauka valdo Pranas Petrošius. Šis politikas kautis dėl mero posto toje pat savivaldybėje socialdemokratų bus siunčiamas ir kitąmet. Beje, P. Petrošiaus sūnus Darius – toje pat Tauragės apygardoje išrinktas Seimo narys, šiuo metu parlamente vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Negana to, šių metų vasarą viešojoje erdvėje skelbta, kad kitas P. Petrošiaus sūnus Donatas ne be tėvo užtarimo vos per kelis mėnesius sugebėjo be didesnės konkurencijos laimėti du konkursus medicinos įstaigos vadovo pareigoms užimti. Iš pradžių Donatas ėmė vadovauti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Tauragės skyriui, o vėliau laimėjo konkursą į vietos poliklinikos vadovo postą.Ne ką mažiau nuo socialdemokratų „kunigaikštukų” skaičiumi atsilieka ir opozicijoje esantis Liberalų sąjūdis. Ši partija turi bent trejus ilgus metus savo vietos rajonuose neužleidžiančius merus. Kaišiadorių savivaldybei nuo 2003-ųjų vadovauja Romualdas Urmilevičius, Rietave nuo 2000-ųjų nepamainomas Antanas Černeckis, o Elektrėnus lygiai tokį pat laikotarpį valdo Kęstutis Vaitukaitis.
Stiprią atramą savivaldoje turi ir nacionaliniu mastu silpniau pasirodanti Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Panevėžio rajone jau tris kadencijas iš eilės valdo Povilas Žagunis, o Šakiuose tiek pat – Juozas Bertašius. Be to, neseniai į Europos Parlamentą išvyko kone dvidešimtmetį Ignalinos rajonui vadovavęs Bronis Ropė.
Bent du „kunigaikštukus” turi ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai. Su trejų metų pertrauka nuo 1997-ųjų Alytaus rajonui vadovauja Algirdas Vrubliauskas. Tuo metu Pasvalyje net nuo 1990 m. su trejų metų pertrauka mero pareigas užima Gintautas Gegužinskas.
Nepamainomi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) merai. Vilniaus rajonui jau dešimtmetį vadovauja Marija Rekst, o Šalčininkuose iš valdžios viršūnėlių nesitraukia Zdzislavas Palevičius. Jis Šalčininkams vadovavo 1991-1995 m., o vėliau prie šio posto grįžo 2009-aisiais, tačiau 1995-2009 m. politikas buvo rajono mero pavaduotojas. Beje, abu politikus LLRA į merus siūlys ir 2015-aisiais.
Atramą savivaldoje turi ir „tvarkiečiai”, o ypač parlamentaras Kęstas Komskis. Nors jo brolis Virginijus Pagėgius valdo tik nuo 2008-ųjų, prieš tai nuo 2003 m. savivaldybei dirigavo pats K. Komskis.
Galiausiai bent vieną „kunigaikštuką” vietos valdžios lygmeniu turi ir Darbo partija. Tai – iki susijungimo su „darbiečiais” socialliberalu buvęs Vytautas Vigelis. Švenčionių rajonų savivaldybei jis vadovauja net nuo 1996 m. Šis prieštaringai vertinamas politikas buvo įsivėlęs bent į kelis skandalus. 2011 m. skelbta, kad V. Vigelis už savivaldybės įmonės lėšas per atostogas skrido į Paryžių, tačiau buvo išlaipintas Varšuvoje, nes galimai būdamas neblaivus kabinėjosi prie stiuardesės. Pernai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad taip politikas sumaišė viešuosius ir privačius interesus.
Žiniasklaidoje taip pat linksniuojami V. Vigelio šešėliai dalyvavus balsuojant dėl žmonos valdomo savivaldybės kultūros skyriaus pertvarkos, jam įtarimus buvo pareiškusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, o opozicija kaltino merą ir jam lojalius tarybos narius neskaidriu socialinių butų pirkimo konkursu.
Tad išvis šiuo metu įvairiomis formomis daugiau nei dvi kadencijas savivaldybėms diriguoja bent 17 merų. Tai – vos ne kas trečias savivaldybės vadovas.
Politologas: tiesioginiai merų rinkimai parodys, kas yra kas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo, kad merams reikėtų taikyti tokius pat apribojimus, kokie egzistuoja ir prezidentui.
„Jei valstybės vadovas gali būti tik dvi kadencijas, aukštosiose mokyklose galioja tokia tvarka, tai turėtų būti suprantamu dalyku ir savivaldybėse. Kitaip atsiranda pataikūnų, žmogus ima galvoti, kad yra nepakeičiamas, susiformuoja savitas pasaulio matymas”, – sakė V. Dumbliauskas.
Pašnekovo manymu, nuo kitų metų savivaldybių rinkimų įsigaliosianti tiesioginių merų rinkimų tvarka parodys, kas iš tikrųjų savivaldoje turi charizmos įtikti vietos bendruomenėms, o kas į merus patekdavo tik dėl nomenklatūrinio užnugario.„Tiesioginiai merų rinkimai parodys realius lyderius, kurie geba įtikinti žmones ir išaiškinti jiems savo prioritetus. Anksčiau lyderiams reikėjo įtikti partijų viršūnėlėms, vadinamuosius kunigaikštukus rinkdavo savivaldybės taryba, tad balsavimas dėl jų būdavo formalus, tuo tarpu dabar jau reikės gebėti parodyti charizmą prieš žmones”, – sakė politologas.
Jis taip pat priminė, kad savivaldybės – ne vienintelė vieta, kur dešimtmečius vadovauja tie patys veidai.
„Tai egzistuoja ne tik vietos lygmenyje, bet ir partijose. Pavyzdžiui, konservatorių ilgametis lyderis – A. Kubilius. Jis partiją veda nuo 2003 m., tad taip pat jau, galima sakyti, užsisėdėjo. V. Landsbergis prieš tai irgi 10 m. sėdėjo. Socialdemokratams kiek geriau sekėsi, matyt, tik todėl, kad G. Kirkilo premjeravimas buvo nesėkmingas”, – pasakojo politologas.
Vieno asmens partijomis neretai vadinamos R. Pakso „Tvarka ir teisingumas”, V. Uspaskicho Darbo partija, R. Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 15 metų Lietuvos lenkų rinkimų akcijai vadovauja ir Valdemaras Tomaševskis.
Romualdas Bakutis
Susijęstraipsniai
