Miesto rotušėje atidaryta paroda, skirta Alytaus statybininkui nr. 1. Jos atidaryme viešėję Česlovas Daugėla, Julius Antanas Žukas ir kiti statybininkai bei įvairių profesijų, amžiaus alytiškiai galvas nulenkė Kazimiro Šimčiko atminimui. „Kalbėti sunku, padarykite tai jūs“, – į susirinkusiuosius kreipėsi K. Šimčiko sūnus Michailas. Kalbančiųjų netrūko.
„Kazimiras Sidorovičius Šimčikas – žmogus iš didžiosios raidės“, – savo kolegą prisiminė J. A. Žukas, kurį M. Šimčikas pristatė kaip ilgalaikį tėvo bendradarbį – „seną vilką ir statybose, ir medžioklėje“.
Alytaus statybininkų tėvu vadinto K. Šimčiko, pasaulį palikusio prieš beveik penkerius metus, nepamiršo ir paskutinei jo darbovietei, „Dainavos“ siuvimo fabrikui, vadovavusi Veronika Stadulienė. „Į Alytų atvažiavau, kai čia gyveno 12 tūkstančių gyventojų. Ir miestas, ir aš pati, kaip žmogus ir vadovė užaugau prie Kazimiro“, – kalbėjo V. Stadulienė.
K. Šimčiką, kaip energingą, iškalbingą, sąmojingą ir nuoširdžią asmenybę prisiminė nuo 1961 metų Alytuje gyvenanti ir dirbanti gydytoja Birutė Margarita Griškevičienė. Ji papasakojo istoriją apie tai, kai kartą statybininkai sugadino naują poliklinikos parketą, o Kazimiras tuomet atsakęs – „kam jums parketas, patiesim jums auksinį kilimą“.
Buvęs plano komiteto pirmininkas Vytautas Vencius, su K. Šimčiku dirbęs nuo 1967-ųjų, kai Alytuje gyveno 16 tūkst. gyventojų. Dzūkijos sostinė greitai užaugo iki 50 ir net 80 tūkst. Gyventojų – juk per metus būdavo pastatoma ir priduodama po 11 tūkst. kv. metrų gyvenamojo ploto. „Kasmet – po kvartalą“, – sakė V. Vencius, su K. Šimčiku buvęs ne tik bendradarbis, tačiau ir kaimynas, apgyvendintas tame pačiame Tvirtovės g. daugiabutyje.
Dzūkijos sostinę atsikraustęs 1966 metais su K. Šimčiku dirbo ir buvęs antrosios statybos valdybos viršininkas Henrikas Kavaliauskas. „Ten, kur „Žuvintas“ – buvo pelkės, o kur dabar Dainavos mokykla – bulvių laukai“, – pusšimčio metų senumo Alytų atsiminė anuometis statybos valdybos vadovas, papasakojęs, kad statydamas miestą ir dėl jo derėdamasis su tuomečiais šalies vadovais „mokėjo ir reikalauti, ir neužgauti“.
H. Kavaliauskas pasiūlė K. Šimčiko vardu pavadinti vieną iš Alytaus gatvių. Naujų gatvių pavadinimų komisijos narys, parodos rengėjas muziejininkas Vilmantas Dunderis, apžvelgdamas ekspoziciją, prisipažino su K. Šimčiku, nors šiam gyvam jau nesant, pasijuto tarsi jo darbų bendraamžiu. Parodą su Šimčikų gimine sukūręs V. Dunderis gimė tais pačiais metais – 1967-aisiais, kai Alytuje pradėjo dirbti, miestą statyti Kazimiras Sidorovičius.