Alytaus Likiškėlių pagrindinėje mokykloje vyko seminaras „Logopedinės pagalbos mikčiojantiems vaikams strategijos”. Seminarą organizavo mokyklos logopedė Laima Burneikienė. Organizuoti seminarą padėjo ir specialioji pedagogė Aušra Brazionienė. Iš Kauno atvykusi lektorė, logopedinės pagalbos centro Kaune direktorė, dr. docentė Vilma Makauskienė supažindino su logopedinės pagalbos mikčiojantiems vaikams teikimo principais, suteikė žinių apie vaikų mikčiojimo įveikimo būdus, kompleksinės logopedinės pagalbos strategijas. Seminare dalyvavusios specialistės dalijosi darbo su mikčiojančiais vaikais patirtimi, aptarė sklandaus kalbėjimo ugdymo strategijas logopedinėse pratybose bei kasdieninio bendravimo situacijose.
Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais – penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai formuojantis vaiko kalbai. Mikčiojimo priežastys iki šiol nėra galutinai išaiškintos. Šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kad mikčiojimas atsiranda dėl dviejų veiksnių – paveldėto polinkio ir ypatingų aplinkybių, aktyvinančių tą polinkį. Reikia tik įsidėmėti, jog paveldimas yra ne pats mikčiojimas, o tik polinkis jam. Beje, jei šeimoje yra kitų mikčiojančiųjų, tikimybė, kad vaikas kalbės nesklandžiai yra tris – penkis kartus didesnė nei tuo atveju, kai nemikčioja nei vienas iš tėvų. Nustatyta, kad berniukai mikčioja tris – keturis kartus dažniau negu mergaitės. Tas santykis išlieka ir suaugusiųjų tarpe.
Apie 60 proc. vaikų įveikia šį sutrikimą, tačiau nėra aiškių kriterijų atpažinti, kuris vaikas mikčiojimą „išaugs“ be specialistų pagalbos. Mažesnė pastovaus mikčiojimo tikimybė, jeigu jūsų vaikas mikčioja trumpiau nei 12 mėn., jeigu mikčiojimas prasidėjo iki 3,5 m., užsikirtimai pasireiškia epizodiškai, jeigu tai mergaitė ir pats vaikas nepergyvena dėl savo kalbos, bei
tėvai nėra susirūpinę dėl mikčiojimo.
Mikčiojimo pradžioje didelę reikšmę turi tėvų ir kitų artimųjų elgesys. Tėvai dažnai jaučiasi sutrikę, išsigandę ir bejėgiai, kai vaikas pradeda mikčioti. Jie mėgina padėti užbaigdami vaiko pradėtą mintį, patardami „neskubėk“, „pasakyk dar kartą“. Tokie patarimai atkreipia vaiko dėmesį į kalbos sunkumus ir dažnai vaikas dar labiau įsitempia, o užsikirtimai sustiprėja.
Ką daryti tėvams, jeigu vaikas pradėjo mikčioti? Labai svarbu laikytis nuoseklaus dienos režimo, kad vaikas nepavargtų, nebūtų dirglus ir suirzęs. Užuot sakęs mikčiojančiajam neskubėti, rodykite pavyzdį patys kalbėdami lėčiau. Kantriai išklausykite. Nepertraukinėkite. Neužbaikite sakinio už vaiką. Prieš atsakydamas, padarykite pauzę. Jei vaikas jaudinasi dėl savo kalbos, reikia pasistengti suprasti jo jausmus, skatinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, surasti keletą minučių pokalbiui su vaiku kasdien. Nekritikuokite ir netaisykite klaidų. Žvilgsnio kontaktu, veido išraiška, kūno kalba rodykite susidomėjimą pačiu pokalbiu, o ne tuo, kaip kalbama. Parodykite vaikui, kad priimate jį tokį, koks jis yra.
Kokio amžiaus vaikui kalbos sutrikimą pradėti taisyti? Ar išmintinga tiesiog laukti, kol jam galbūt tai praeis? Pagalba veiksmingesnė, kai tėvai nedelsdami kreipiasi į specialistus ir vaikas pradeda lankyti užsiėmimus. Mikčiojimas yra sudėtinga, daugelio išorinių ir vidinių veiksnių pasekmė, kuriai įveikti reikia daugelio specialistų ir paties mikčiojančiojo pastangų. Mikčiojo daug garsių žmonių: Aristotelis, Niutonas, Čerčilis, Luisas Kerolis, Briusas Vilis, Merlin Monro. Tačiau šie žmonės neleido mikčiojimui jų sustabdyti ir tapo žinomi visame pasaulyje.
Laima Burneikienė,
Logopedė
Susijęstraipsniai
