„Ieškokite didesnių piniginių“, – kalbėjo Alytuje viešėjusi „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Jos teigimu, praktika rodo, kad eurą įsivedusių šalių gyventojų piniginėse mažėja popierinių, daugėja metalinių pinigų. Nuo 2015-ųjų sausio pirmosios jau skaičiuosime ne litus ar centus, o eurus ir eurocentus. Šių bus po 1, 2, 5, 10, 20 bei 50, metaliniai bus ir 1, 2 eurai.
Pasak „Swedbank” Pietų Lietuvos filialo Dainavos klientų aptarnavimo centro Alytuje vadovo Lino Plytniko, prieš įvedant naują valiutą, eurų ir eurocentų rinkinys Latvijoje buvo tapęs kone pagrindine naujamete dovana.
L. Plytniko teigimu, atsikratyti centais, smulkiais litais patartina iš anksto. O. Bložienė siūlo litų monetų reviziją namuose atlikti dabar, ne paskutinėmis metų dienomis. Asmeninių finansų instituto vadovė taip pat rekomenduoja „jaukintis eurą“ ir dar esant dvigubų kainų laikui, matant kainas eurais, išgyvendinti tokias reakcijas „kaip pigu“.
Specialistės manymu, sudėtingiausia „persijungti“ į kitokį kainų ir pinigų skaičiavimo režimą bus vaikams, kurie dar neturi susiformavusių finansinių įgūdžių.
O. Bložienė alytiškius taip pat mokė euro vertimo litais „formulės“: „3 eur = 3 x 3 + 3/2 = 9 + 1,5 = 10,5 Lt”. O L. Plytnikas pasidalino dar vienu pavyzdžiu iš Latvijos ir alytiškius perspėjo dėl galimų nepatogumų.
Latvijoje įvedus eurą, daugelis mažų parduotuvių nedirbo porą savaičių. Taip didžioji dalis smulkiųjų prekybininkų apsisaugojo nuo „keityklų“ dalios, kai norėdami pasismulkinti didesnes kupiūras, gyventojai, paduodami 200 eurų banknotą, pirkdavo vos kramtomos gumos.