„Savivaldybių merus rinksime tiesiogiai“, – nusprendė Lietuvos respublikos seimas. Jis priėmė savivaldybių tarybų rinkimų ir vietos savivaldos įstatymų pakeitimus, kuriais nutarta įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus. Jeigu pataisas patvirtins šalies prezidentė – kitąmet už savo norimus merus jau balsuosime tiesiogiai, o ne tai darys mūsų renkamos savivaldybių tarybos.

Už savivaldybių tarybų rinkimų pataisas balsavo 81 seimo narys, prieš – 3, susilaikė 23 parlamentarai, vietos savivaldos įstatymo pataisas parėmė 80 Seimo narių, prieš balsavo 5, susilaikė 17 parlamentarų.

Susilaikiusiųjų ar balsavusiųjų prieš tiesioginiu merų rinkimus buvo ne šiaip. Štai – Alytausgidas.lt atliekama skaitytojų apklausa demonstruoja, kad daugiausia gyventojų balsų gautų nepartinis kandidatas į mero postą.

Alytausgidas.lt vykstanti apklausa dėl tiesioginių merų rinkimų „Už ką balsuotumėte Alytuje?“

1. Nepartinis kandidatas – 27,2% balsų
2. Dobilas Kurtinaitis – 17,1%
3. Jurgis Krasnickas – 11,2%
4. Česlovas Daugėla – 10,8%
5. Nijolė Makštutienė – 9,2%
6. Nerijus Cesiulis – 8,1%
7. Gediminas Daukšys – 6.6%
8. Gediminas Jegelevičius – 5.1%
9. Danguolė Juozapavičienė – 2.4%
10. Gintaras Šurkus – 2.2%

Šis simbolinis galimų Alytaus merų ar merių (naujųjų laikų Dzūkijos sostinės istorijoje miestui dar nevadovavo moteris) dešimtukas – tik maža „treniruotė“. O kaip ir už ką realiai balsuosime savivaldos rinkimuose? Kas – partinis ar nepartinis asmuo – kandidatuos į Alytaus mero postą, laimės rinkimus ir keturiems metams taps svarbiausia Alytaus miesto persona? Atsakymai – jau ne už kalnų: savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks 2015 m.

Jei dar nebalsavote – papildoma Alytausgidas.lt apklausa:

UŽ MERĄ(-Ę) BALSUOKITE – ČIA!

ATNAUJINTA

Priimtomis pataisomis nustatyta, kad vienas iš savivaldybės tarybos narių rinkėjų galės būti tiesiogiai išrenkamas tarybos nariu ir šios savivaldybės meru, kuris bus renkamas pagal absoliučios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, sudarančią visą savivaldybę. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje (daugiamandatėje apygardoje) bus renkami šios savivaldybės tarybos nariai. Tokiu būdu savivaldybės taryba bus renkama pagal mišrią rinkimų sistemą.

Rinkėjai galės balsuoti dviem biuleteniais: vienu už kandidatų sąrašą, kitu už kandidatą į merus. Rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje bus nustatomi pagal kvotų ir liekanų metodą, galutinių kandidatų sąrašų eilė bus nustatoma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu bus laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, kuris pirmą kartą balsuojant gaus daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir rinkimuose dalyvaus ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų.

Jeigu rinkimuose dalyvaus mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu bus laikomas tas kandidatas, kuris gaus daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jeigu pirmą kartą balsuojant merų rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinks reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, bus rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.

Kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje galės ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai.

Pagal naujas nuostatas partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, arba, – jeigu keliamas tik sąrašas arba tik kandidatas, taip pat asmenį išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus atitinkamoje savivaldybėje turės paremti ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100-o tos savivaldybės rinkėjų. Kai mero įgaliojimai nutrūktų prieš terminą, būtų rengiami nauji mero rinkimai.