Pirmasis pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą bendrąjį miesto planą pasikeitė Kaunas, tačiau greitai tuo pasigirti galės ir Alytus. Tiesa, pastarasis miestas minėtą dokumentą rengia dvejopai – procedūra vyksta pagal senąją tvarką, o sprendimai priimami atsižvelgiant į naująjį įstatymą.
Galimybė pasirinkti
Miestai, pradėję bendrojo plano keitimo procedūrą dar neįsigaliojus naujajam Teritorijų planavimo įstatymui, galėjo pasirinkti – ar tęsti darbus pagal senąjį įstatymą, ar vadovautis naujuoju. Savivaldybės bendro nutarimo nepriėmė, Šilutės rajono savivaldybė, kurios bendrasis planas turėtų būti patvirtintas liepą, pradėjo dokumento rengimą kur kas anksčiau, todėl nusprendė vadovautis senąja tvarka. O štai Alytus remiasi ir senąja, ir naująja tvarkomis.
Alytaus miesto savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vyr.architektas Mindaugas Matažinskas teigė, kad keisti bendrąjį planą nuspręsta jau prieš kurį laiką, tačiau tam atsirado kliūčių. O dabar, kai procesas vėl pajudėjo iš vietos, nuspręsta vadovautis abiem įstatymais. „Sprendimas dėl bendrojo plano keitimo buvo priimtas kiek seniau, bet dėl vieno jo sprendinio kilo teisminių ginčų, todėl plano keitimo procesas buvo užstrigęs. Dabar, kai ginčai pasibaigė, pačią procedūrą atliksime senąja teritorijų planavimo tvarka, tačiau sprendiniai bus priimami atsižvelgiant į naująjį įstatymą.”
Daugiau laisvės – ir privalumas, ir trūkumas
M.Matažinskas teigė, kad naujasis įstatymas yra liberalesnis, suteikia daugiau laisvės, tačiau tai – ir gerai, ir blogai. „Naujas bendrasis planas bus labiau pritaikytas investuotojų ir statyti norinčių gyventojų poreikiui. Anksčiau mūsų rengiamuose bendruosiuose planuose buvo nustatyta konkreti statomo pastato paskirtis, pavyzdžiui, komercinė ar gyvenamoji.
Tokiu atveju pasirinkimo žmogus neturėjo, galėjo statyti tik tokį pastatą. Taip pat buvo reikalavimas, kad konkrečioje teritorijoje būtų ne daugiau nei 20 proc. kitos – ne gyvenamosios – paskirties pastatų. Dabar bus numatyta tik tai, kokios paskirties pastatų vienoje ar kitoje teritorijoje negali išdygti. Taigi – kas neuždrausta, tas galima”, – kalbėjo vyr.architektas. Anot jo, būtent dėl to šis įstatymas palankesnis investuotojams ir gyventojams.
Dažnai gyventojas, turintis žemės, nori įgyvendinti tik savo tikslus ir labai retai galvoja apie bendruosius, – teigė M.Matažinkas.
M.Matažinkas neslėpė, kad yra ir kita medalio pusė. Jis tikino, kad kai suteikiama daugiau laisvės, susiduriama su kontrolės problema. „Aišku, tai priklauso nuo požiūrio, bet tuo pačiu, tai yra ir privalumas, ir trūkumas. Dažnai gyventojas, turintis žemės, nori įgyvendinti tik savo tikslus ir labai retai galvoja apie bendruosius. Tokiems gyventojams minėtas liberalesnis įstatymas padės tuos savo tikslus įgyvendinti lengviau”, – aiškino vyr. architektas. Anot jo, tokiu atveju atsiranda chaotiškos miesto plėtros rizika. Tačiau M.Matažinskas priminė, kad savivaldybės turi galimybes bendrajame plane numatyti tam tikrų apribojimų.
Daugiau drausmės
Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjas pridūrė, kad įstatymo privalumas yra ir tas, kad dabar savivaldybės turės mažiau galimybių dėl neaiškių priežasčių užkirsti kelią statyboms. Anot jo, anksčiau tekdavo susidurti su dviprasmiais savivaldybių tarybų sprendimais: „Dabar, kai savivaldybė patvirtina bendrąjį planą, ji daugiau nebesikiša nei į planavimą, nei į statybą leidžiančio dokumento išdavimą. Ji nustatė bendrą miesto plėtros strategiją, o toliau jau dirba specialistai. Jų sprendimai turi tiesiog atitikti bendrąjį planą.”
Dabar, kai savivaldybė patvirtina bendrąjį planą, ji daugiau nebesikiša nei į planavimą, nei į statybą leidžiančio dokumento išdavimą, – kalbėjo M.Matažinskas.
Pasak M.Matažinsko, anksčiau savivaldybė galėjo kištis į detaliojo plano rengimo procesą ir būdavo visokių atvejų, pavyzdžiui, kam nors dėl kokių nors politinių dalykų nesinorėjo vieno ar kito objekto, tačiau jis atitikdavo visus reikalavimus, tiko visoms komisijoms ir inspekcijoms. „Teismui tai irgi atrodydavo keistai. Visi pritarė, įstatymų nepažeidžia, o savivaldybės taryba netvirtina”, – sakė vyras.
Vyr. architektas teigė, kad dabar savivaldybių taryba jau bendrajame plane turės numatyti, ko daugmaž nori iš to miesto. Aišku, anot M.Matažinsko, perlenkti lazdos taip pat nereikėtų.
Aplinkosaugininkai primena, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Darnios ir su reikiamomis institucijomis suderintos statybos padeda išsaugoti biologinę įvairovę, apsaugoti aplinką ir kultūros paveldą. Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams nusižengiantys statytojai rizikuoja suardyti biologinę įvairovę, pakenkti aplinkai ir padaryti žalą kultūros paveldui bei įvairiais būdais saugomiems objektams.
Susijęstraipsniai
