Mirties priežasčių išankstiniais duomenis, Alytaus miesto gyventojų mirtingumas – mažiausias Lietuvoje. Praėjusiais metais mirtingumas Alytuje buvo 1078,8 mirties atvejai 100 000 gyventojų, kai 2012 m. siekė 1127,8 mirties atvejus 100 000 gyventojų. Dažniausios mirties priežastys yra šio amžiaus rykštė – neinfekcinės ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai bei išorinės mirties priežastys.
Per kelis dešimtmečius pasikeitė mirtingumo raida, anksčiau aukščiausią mirtingumo lygį lėmė vyraujančios infekcinės ligos, kurios sąlygodavo staigias mirtis ir jų plitimas buvo sunkiai suvaldomas. Keičiantis žmonių gyvensenai, medicininei priežiūrai nuosekliai mažėjo mirtingumo lygis nuo infekcinių ligų, tačiau tai lėmė kraujotakos sistemos ir kitų degeneracinių ligų skaičiaus didėjimą. Įvykus šiam epidemiologiniam perėjimui, t. y. pasikeitus ligų struktūrai ir ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei, pamažu mirtingumo struktūroje įsivyravo neinfekcinės ligos.
Praėjusių metų duomenimis, alytiškių mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė 623,0 atv. 100 000 gyventojų, kai 2012 m. – 585,5 atv. 100 000 gyventojų. Mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų lemia nesveika gyvensena, mažas fizinis aktyvumas, patiriamas stresas, didėjantis vyresnių gyventojų skaičius. 2011 – 2013 metų laikotarpiu, demografinės senatvės koeficientas – pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus, Alytaus mieste padidėjo nuo 101 iki 115.
2013 m. lyginant su 2012 m. žymiai sumažėjo mirtingumas nuo piktybinių navikų, atitinkamai 197,1 atv./100 000 gyv. ir 274,6 atv./100 000 gyv. Sumažėjusį mirtingumą nuo piktybinių navikų galėjo lemti, vykdomos iš valstybės finansuojamos prevencinės patikros programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio prevencinės programos. Šių programų dėka, onkologinius susirgimus galima diagnozuoti I ar II stadijoje, kuomet jie nėra išplitę po visą organizmą ir gydymas gali išgelbėti gyvybę.
Išorinės mirties priežastys Alytaus mieste praėjusiais metais sudarė 91,5 atv./ 100 000 gyv., 2012 m. – 91,5 atv./ 100 000 gyv. Praėjusiais metais Alytuje padidėjo savižudybių atvejų – 50,3 atv/ 100 000 gyv., o 2012 m. 27,6 atv/ 100 000 gyv. Didesnė mirtingumo rizika nuo išorinių mirties priežasčių yra tarp vyrų, kuri sąlygojama socioekonominių procesų, psichosocialinio streso ir nesveikos gyvensenos (nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo) plitimo.
Žymus filosofas Demokritas yra pasakęs – „Esama kūno ligų, esama ir gyvensenos ligų“. Iš tiesų daugelio žmonių mirties priežasčių, kaip savižudybės, žūtys transporto įvykiuose, paskendimai, apsinuodijimai, kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai, galima išvengti, kadangi šios mirties priežastys vienaip ar kitaip yra sąlygojamos gyvensenos (mityba, fizinis aktyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, patiriamas stresas, elgsena, galinti turėti įtakos sveikatai, t. y. vairavimo įpročiai, dalyvavimas muštynėse ir kt.), kuri lemia 50 proc. ligų atsiradimo rizikos.
Jovita Katkauskaitė,
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė