Alytaus rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl skubios medicinos pagalbos organizavimo. Pasitarime analizuota Alytaus apskrities ligoninės ir Lazdijų ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriuose susidariusi situacija. Į šiuos skyrius, pasibaigus šeimos gydytojų darbo laikui, savaitgaliais ar švenčių dienomis kreipiasi žmones, kuriems reikalinga ne tik būtinoji pagalba, bet ir tie, kuriems reikalinga šeimos gydytojo pagalba.
Pasitarime dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės gydytoja Dovilė Lynykienė, Alytaus rajono socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Renata Rukšėnienė, Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Antanas Damkus, Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Aleksandras Bružas ir slaugos administratorė Rita Pavilonytė, Alytaus S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrij Kačiūrin, Alytaus poliklinikos direktorius Vitalijus Kovaliovas ir direktoriaus pavaduotoja medicinai Elvina Machankovienė, UAB „Pagalba ligoniui“ direktorė Giedrė Jagminienė, UAB „Medica klinika“ direktorė medicinai Ramunė Navickienė.
Kadangi Alytaus rajono greitoji medicinos pagalbos stotis aptarnauja ir Lazdijų rajono gyventojus, dalyvavo Lazdijų ligoninės direktorius Vitas Šimkonis, UAB „Lazdijų sveikatos centras“ vyr. gydytojas Romas Jurkevičius ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos,savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė. Taip pat į pasitarimą atvyko Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Roma Kšivickienė ir jos pavaduotojas Rimvydas Adomėnas ir atstovė spaudai Dalia Rauktytė. Taip pat dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedros atstovas Paulius Dobožinskas.
Pasitarime priėmimo – skubios pagalbos skyrių situacija nagrinėta iš skirtingų pozicijų, apžvelgta ir įvertinta statistika bei pasaulinė praktika, ieškota sprendimo būdų, kaip spręsti problemą dėl pacientų, kuriems nėra būtina skubi pagalba, tuo pačiu išsaugant medicinos pagalbos paslaugų kokybę. Kai kuriose situacijose dalyvaujančiųjų nuomonės išsiskyrė, tačiau buvo priimtas sprendimas labiau informuoti visuomenę bei stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą.
Skubi medicinos pagalba, kurią privalo teikti greitoji medicinos pagalbos stotis – tai kvalifikuota pagalba tais atvejais, kai yra tiesioginė grėsmė paciento gyvybei, arba ji gali kilti bet kuriuo atveju, dėl ūmios ligos ar įvykio, sukeliančio pavojingą ar kritinę sveikatai būklę. Tačiau, kaip teigia medikai, kai kurie gyventojai gudrauja ir kviečiasi greitąją medicinos pagalbą ne skubios medicinos pagalbos atveju, pvz. vieni naudojasi atvežimo paslauga iki gydymo įstaigos, kiti tikisi, kad atvežus greitąjai jie būtinai bus paguldyti į stacionarą, dar kiti gudrauja ir laukia, kol pasibaigs šeimos gydytojų darbo laikas ir tuomet greitoji nuveš į Priėmimo skyrių ir jis bus apžiūrėtas daug greičiau, padaryti visi reikalingi tyrimai ir nereiks laukti eilėse pas savo šeimos gydytoją.
Pirmuoju atveju, nereikėtų kviestis greitosios medicinos pagalbos automobilio, o mėginti atvykti savo transportu, kitais atvėjais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Dėl šių priežasčių yra apkraunami Priėmimo – skubios pagalbos skyriai ir gali nukentėti pacientai, kuriems tikrai reikia skubios medicinos pagalbos.
Taip pat reikėtų pabrėžti, kad už priėmimą ligoninėje, kai reikalinga nebūtinoji medicinos pagalba (t.y. pagalba, kurią gali suteikti šeimos gydytojas) gali tekti ir susimokėti.
Nuo šių metų gegužės 1 dienos įsigalioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymo papildymas, kuriame numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ), teikiančios pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalo užtikrinti, kad ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas, vidutinis skausmas (4–5 balai pagal vizualinę analoginę skausmo skalę), paros laikotarpiu, esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, koordinacijos sutrikimas, pykinimas ir vėmimas, staiga progresuojantis tinimas, patyręs įvairios kilmės traumas ir sužeidimus, pacientas pas šeimos gydytoją patektų kreipimosi į ASPĮ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dieną, o paūmėjus lėtinei ligai pas šeimos gydytoją ar kitą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros specialistą – per 5 kalendorines dienas nuo kreipimosi į ASPĮ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dienos.