2007-2013 m. programavimo laikotarpiu Alytaus miesto savivaldybė įgyvendino ir vis dar įgyvendina daugiau nei 60 projektų, kurie yra bendrai finansuojami Europos Sąjungos, Valstybės investicijų programos, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra įgyvendinamų projektų vertė siekia daugiau kaip 280 mln. litų. Bus įgyvendinami projektai socialinės apsaugos, sveikatos, susisiekimo, viešosios infrastruktūros, turizmo, sporto, energetikos, aplinkosaugos srityse.
Galime džiaugtis Alytaus sporto arena, atnaujintu stadionu, Tūkstantmečio tiltu, Pramonės parku bei atnaujinta inžinerine infrastruktūra pramonės zonose, atnaujintomis mokyklomis ir kitais objektais. Tikimės laiku įgyvendinti ir istorinę bei architektūrinę reikšmę turinčio dviračių – pėsčiųjų tilto per Nemuną statybos projektą.
Galime pasigirti, kad miesto savivaldybės, privataus verslo ir Ūkio ministerijos pastangomis šiomis dienomis greta Nemuno kyla kūrybinių industrijų inkubatorius, alytiškiams geriau žinomas Menų inkubatoriaus pavadinimu. Daugiau kaip 2 tūkstančių kvadratinių metrų patalpose turėtų įsikurti ne tik juvelyrikos, tapybos, keramikos, dizaino studijos, bet ir veiks dvi ekspozicijų salės.
Pasidžiaugti nuveiktais darbais visada malonu, tačiau gerokai svarbiau planuoti bei svarstyti kaip įgyvendinti naujas idėjas, atitinkančias miesto gyventojų poreikius. Tuo tikslu Alytaus miesto savivaldybė jau parengė ir patvirtino Alytaus miesto plėtros strateginį planą iki 2020 m.
Savo strategijoje miestą matome kaip išvystytą pietų Lietuvos verslo centrą, kuriame sudarytos sąlygos tobulėti, kurti ir investuoti bei jauku ir saugu gyventi. Šios vizijos įgyvendinimui parengėme ir patvirtinome priemonių planą, kuriame numatyta iki 2020 m. įgyvendinti daugiau kaip 90 įvairių priemonių ir projektų.
Bendra šių priemonių vertė daugiau kaip 600 mln. litų. Priemonių įgyvendinime planuoja dalyvauti visa miesto bendruomenė: verslas, savivaldybė, asocijuotos struktūros ir kt. Be abejo, didžiąją dalį lėšų, reikalingų strategijos įgyvendinimui, tikimės pritraukti iš ES fondų.
Tačiau, įvertinus atitinkamų institucijų parengtus programavimo dokumentus, Nacionalinei regionų plėtros tarybai pristatytą 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinį veiklos planą, tenka apgailestauti, kad Lietuvoje vis dar neįvertinama regionų svarba, net neatsižvelgiama į regionų plėtros tarybų nuomonę, nesuteikiama teisė patiems regionams bei savivaldybėms ir bendruomenėms spręsti kaip ir kur panaudoti ES lėšas.
Žavimės tuo, kaip mūsų kolegos lenkai šeimininkauja savivaldybėse ir regionuose, pasinaudodami ES lėšomis, kurių didžioji dalis jiems skiriama regioninės dimensijos pagrindu. Parengtas tarpinstitucinis veiklos planas tik įrodo, kad regioninė politika Lietuvoje labiau egzistuoja ne gyvenime, bet popieriuose.
Minėtame plane gražiai parodyta, kad lėšos bus skirtos regionams, tačiau komentaruose nurodoma, kad projektus atrinkti ir patvirtinti turės ministerijos. Tad apie kokią regioninę politiką mes diskutuojame? 2007-2013 programavimo laikotarpiu regionų plėtros tarybos turėjo galimybę atrinkti ir patvirtinti projektus. Deja, naujame periode ši galimybė joms kardinaliai sumažinama.
Siūlome didinti regiono plėtros tarybos vaidmenį ir suteikti galimybę ir toliau pačiam regionui spręsti, kur ir kiek investuoti. Atidžiau įvertinus minėtą tarpinstuticinį veiklos planą, Vidaus reikalų ministerijos pateiktus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus, lengva suskaičiuoti, kad ir toliau Lietuvoje bus vystomi tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionai.
Ar tikrai reikia ir toliau didinti išsivystymo atotrūkį tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų mažiau išsivysčiusių regionų? Nedarbo lygis Alytaus regione yra vienas iš didžiausių Lietuvoje, tačiau pats Alytaus miestas nebus tiksline teritorija, o ir visame regione numatytus kriterijus atitiks tik keli miesteliai. Nesant tiksline teritorija, sunku tikėtis didesnių ES lėšų ir infrastruktūros, ir verslo, ir bendruomenių plėtros projektams.
Alytaus mieste veikiančioms bendruomenėms taip pat tenka nusivilti tikintis ES paramos jų veiklai ir veiklos plėtrai. Integruotos vietos veiklos strategijas įgyvendinti miestuose siekiančios grupės, bet nesančios tikslinėse teritorijose, paramą galės gauti tik taip vadinamoms „minkštoms“ veikloms.
Tai netelpa į jokius logikos rėmus, nes įsikūrusiai bendruomenei reikia ir patalpas atnaujinti, ir įrangą įsigyti ir zonas aktyviam bendruomenės poilsiui įsirengti. Visa tai daryti kaimiškosiose teritorijose esančios vietos veiklos grupės gali. Tad norėčiau anaiptol visai neretoriškai paklausti – ar mieste gyvena kitokie žmonės, ar jų poreikiai kitokie, ar kitoks jų bendruomeniškumo lygis, jeigu jiems nustatomos kitokios žaidimo taisyklės?
Miesto vystymuisi didžiausią įtaką daro mieste veikiantys ūkio subjektai, kadangi jie kuria pridėtinę vertę ir darbo vietas. Džiaugiamės, kad mūsų miesto įmonės siekia ir gauna ES ir valstybės paramą verslo plėtrai, taip kurdamos naujas darbo vietas, didindamos eksporto apimtis. Savivaldybė aktyviai bendradarbiauja su asocijuotomis verslo struktūromis bei verslo subjektais.
Susitikimų metu verslininkai dažnai išreiškia nuogąstavimus, kad valstybė neįvertina tų, kurie kuria naujas arba išlaiko esamas darbo vietas, nekuriant ir nediegiant pažangių technologijų. T.y., verslas pageidauja, kad ES lėšos būtų skiriamos ir paprastam patalpų remontui, jų pritaikymui verslui, reikalingos įrangos įsigijimui. 2007-2013 m. rajone registruotos įmonės galėjo pasinaudoti Kaimo plėtros plano priemonėmis tokioms veikloms, deja, mieste veikiantiems ūkui subjektams to padaryti nebuvo galimybių. Tikimės, kad 2014-2020 m. tokia galimybė atsiras ir mieste veikiantiems ūkio subjektams Taip pat verslas pageidauja, kad parama būtų skirstoma per regionų plėtros tarybas, skiriant regionui tam tikrą kvotą.
Naujai įrengtame Alytaus pramonės parke kuriasi naujos įmonės. Didžioji dalis jų yra labai mažos arba mažos įmonės, kurios aktyviai naudojasi Alytaus miesto savivaldybės teikiamomis nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių lengvatomis. Didelėms įmonėms mūsų regionas labai patrauklus dėl didelės darbo jėgos pasiūlos, tačiau jos nori pasinaudoti ir LEZ taikomomis pelno mokesčio lengvatomis.
Manome, kad tikslinga įvertinti galimybę taikyti pramonės parkuose įsikūrusioms įmonėms LEZ‘uose taikomas mokesčių lengvatas. Taip regionuose būtų pritrauktos investicijos, kuriamos naujos darbo vietos, mažinamas nedarbo lygis ir pašalpų gavėjų skaičius.
Alytaus regionas – pasienio regionas, kurį sudaro 5 savivaldybės, besiribojantis su Lenkijos ir Baltarusijos pasienio regionais. Labai apmaudu, kad bendradarbiavimo per sieną programos bei kiti planavimo dokumentai (pvz. Lietuvos – Lenkijos pasienio specialusis planas) yra rengiami visiškai neatsižvelgiant į programoje dalyvaujančių regionų poreikius, ignoruojant regionų plėtros tarybų pateiktus pasiūlymus, o programoms parengtų projektų atranką vykdo komisijos, kuriose dalyvauja tik po vieną regionų atstovą.
Apibendrinant savo išsakytas mintis, norėčiau akcentuoti pagrindines grėsmes, įtakosiančias Alytaus miesto strategijos įgyvendinimą. Tai:
- Regioninės politikos nebuvimas;
- Tikslinių teritorijų išskyrimo apribojimai;
- Miesto VVG galimybių apribojimas;
- Paramos verslui krypčių numatymas ir koncentravimas didžiuosiuose miestuose;
- Pramonės parko ir LEZ skirtumai;
Matyčiau ir siūlyčiau keletą būdų kaip kartu galėtume paspartinti regionų plėtrą. Tai:
- Didinti ES lėšas, skiriamas regioninei dimensijai, ypač netolygiau išsivysčiusiuose regionuose;
- Didinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, skirstant ES paramą;
- Miestuose esančioms VVG numatyti galimybę ES lėšomis finansuoti ir infrastruktūros, ir veiklos projektus;
- Tikslinti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus;
- Verslui skiriamą paramą pavesti skirstyti regionų plėtros taryboms;
- Verslui skirtą paramą leisti naudoti ir esamų darbo vietų išlaikymui, rekonstruojant patalpas ar įsigyjant technologijas, įregimus it kt.
- Visose darbo grupėse, kuriose sprendžiami regionui aktualūs klausimai, turi dalyvauti visų regiono savivaldybių atstovai;
- Pasienio bendradarbiavimo programų, teritorinio planavimo dokumentų rengimo ir projektų atrankos darbo grupėse daugumą dalį narių turi sudaryti regionų atstovai;
- Planavimo dokumentai, kuriuos regionams rengia centrinės valdžios įstaigos, turi būti rengiami atsižvelgiant į konkretaus regiono poreikius;
Pramonės parke taikyti LEZ taikomas mokesčių lengvatas.
Rengiant Alytaus miesto plėtros strategiją aktyviai bendradarbiavo savivaldybė, verslas, verslo asocijuotos struktūros, miesto gyventojai. Po ilgų diskusijų išskirti ypatingos reikšmės projektai, kurie reikalingi miesto plėtrai, tačiau jų neįmanoma įgyvendinti vien savo jėgomis, be Vyriausybės palaikymo ir pagalbos. Tai:
- Alytaus oro uosto plėtra. Projektas reikalingas ne tik Alytaus, bet ir mūsų kaimyninio Lenkijos Suvalkų regiono verslo plėtrai;
- Geležinkelio viaduko Naujojoje gatvėje rekonstrukcija;
- Nemuno vagos išvalymas ir pritaikymas rekreacijai;
- Tranzitinių kelių, kertančių miesto teritoriją, rekonstrukcija.
Norėčiau, jog tai, ką čia pasakiau, suprastumėte ne kaip kritiką, bet kaip geranoriškas pastabas, į kurias reikėtų atsižvelgti. Vargu ar kiti finansiniai laikotarpiai bus tokie dosnūs ir šiandien bei rytoj gaunamas lėšas privalome panaudoti kuo racionaliau, kurdami pridėtinę vertę. Kad neatsitiktų taip, kaip ne kartą buvo 2007-2013 metų finansinės paramos laikotarpiu, kurio nesmagių pavyzdžių turime ir mes: prieplauka, prie kurios neatplaukė nė vienas laivas ar slidinėjimo trasą, kuri šiandien niekam nereikalinga. Tad kurkime naujas darbo vietas, paskatas verslui ir investicijoms, kurkime miestą ir valstybę, kurių niekam nesinorėtų ir nereikėtų palikti.
Jurgis Krasnickas,
Alytaus miesto savivaldybės meras
Pranešimas konferencijoje „Impulsai pasienio regiono ekonomikai: patrauklūs verslo projektai, parama iniciatyviems, motyvacija dirbti legaliai“