Vasario mėnesį Alytaus miesto savivaldybės tarybai bus pateiktas tvirtinti 2013 metų biudžeto projektas. Svarbiausias dokumentas, nuo kurio priklausys miesto kultūrinė ir ekonominė plėtra, socialinių garantijų užtikrinimas, įvairių projektų ir programų įgyvendinimas, suteiksiantis alytiškiams geresnį, patogesnį ir gražesnį gyvenimą, yra pristatytas visuomenės svarstymui. Kiekvienas alytiškis gali internetu arba raštu pareikšti nuomonę dėl biudžeto lėšų paskirstymą ir pateikti savus pasiūlymus bei pastabas iki vasario 11 dienos savivaldybės administracijai.
Tačiau vos pradėjus sudarinėti kitų metų biudžetą tapo aišku, kad taupymas – neišvengiamas.
Kodėl Vyriausybei deklaruojant, kad šalies ekonomika kyla, gyvenimas gerėja, alytiškiams teks susiveržti diržus ir gyventi krizės režimu?
Pajamos – tos pačios, išlaidos didėja
Planuojamas šių metų miesto biudžetas – 146 mln. 465 tūkst. litų. Anot Antano Butkevičiaus, Alytaus miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo, nors suma keliais milijonais litų ir didesnė už 2012 metų biudžetą, taupyti teks, nes tai lemia objektyvios priežastys. Savivaldybei teks išlaikyti naują įstaigą – Neįgaliųjų reabilitacijos centrą, kurio išlaikymui valstybė pinigų neskyrė. Be to nuo šių metų pradžios padidėjo minimali alga, pabrango šiluma, elektra, iki 2 mln. litų sumažėjo praėjusių metų biudžeto likutis, o paskolų gražinimas, palyginus su 2012 metais, padidėjo beveik 2,7 mln. litų. Dėl nepažaboto nedarbo išaugo socialinių pašalpų gavėjų skaičius. „Be to, nereikia pamiršti, jog didžiąją biudžeto lėšų dalį sudaro dotacijos ir tikslinės lėšos, savarankiškai daliai lieka vos daugiau nei trečdalis – apie 53 mln. litų”, – pabrėžė A.Butkevičius.
Anot A.Butkevičiaus, belieka apgailestauti, kad savivaldybei funkcijų daugėja, o finansavimas, išlieka toks, koks buvo nustatytas 2008 metais. „Tai reiškia, kad pajamų dydis nesikeičia, didėja tik išlaidos. Bendriems ekonominiams rodikliams nėra paskirta didesnių pinigų ir su tuo reikia susitaikyti”, – teigė A.Butkevičius.
Reikia kitokių projektų
Savivaldybės Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininko Rimvydo Anusausko nuomone, viena iš priežasčių, kodėl miesto biudžetas labia suveržtas, yra tai, jog metų metus didėjo paskolų dydis infrastruktūriniams-investiciniams projektams, kurie neduoda pajamų. Tokia situacija verčia vis labiau taupyti, priimti politiškai nepopuliarius sprendimus, optimizuoti savivaldybės veiklą, mažinti etatų skaičių savivaldybei pavaldžiose biudžetinėse įstaigose. „Tačiau tokie projektai neišvengiami, nes įgyvendinus juos, pastebimai gražėja miestas, gerėja jo infrastruktūra”, – neabejojo R.Anusauskas. Anot jo, norint, pristabdyti šį procesą, reikėtų galvoti apie tokius investicinius projektus, kuriuos įgyvendinus būtų galima gauti ir pajamų.
Švietimiečiai – ne vieninteliai
Didžiausio susidomėjimo ir diskusijų viešoje erdvėje jau sulaukė informacija apie ketinimus ženkliai sumažinti lėšas švietimui ir kultūrai. Meras Jurgis Krasnickas paneigė, švietimiečių nerimą, kad miestas taupys būtent švietimo sąskaita. „Taupyti teks visiems be išimties, tik švietimiečiai daugiau gauna, todėl ir taupant daugiau netenka”, – teigė J.Krasnickas. Miesto vadovas pabrėžė, kad bus ieškoma tokių taupymo būdų, nuo kurių ugdymo procesas nenukentės.
Miesto vadovai švietimiečiams jau pasiūlė atleisti sargus, o įstaigose sumontuoti vaizdo kameras ir jų apsaugą patikėti saugos tarnyboms. Įgyvendinus šią reformą, nuo ateinančio rudens darbo neteks 108 sargai. Kadangi juos atleidus ir įdiegus centralizuotą apsaugos sistemą, taupymo efektas pasijus tik ateinančiais metais, švietimo įstaigų vadovų paprašyta patiems nuspręsti, ką reikėtų keisti, kad nesutriktų įstaigų darbas ir būtų galima sutaupyti jau šiemet. Anot mero, kasmet švietimui skiriama daugiau kaip 50 proc. viso miesto biudžeto, jeigu nebus imtasi efektyvių taupymo priemonių, stipriai nukentės kitos, ne mažiau svarbios sritys.