„Kartą, paskaičiusi naujausią Antano A. Jonyno knygą, nusprendžiau negadinti popieriaus“, – atvirą išpažintį atliko Alytuje bene garsiausia bibliotekininkė Giedrė Bulgakovienė. „Tai gal tokiu būdu Lietuvos literatūrai padariau daugiau žalos, nei naudos?“, – teiravosi „kaltininkas“ A. A. Jonynas. Artėjančiam šio poeto ir vertėjo 60-mečiui (1953-11-26) skirtas vakaras Alytuje vyko Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, mininčioje savo 20-metį. Jos vadovės G. Bulgakovienės, literatūros apžvalgininko Arno Ališausko įžvalgas ir apžvalgas keitė Sigutės Trimakaitės dainavimai.
„Nesu toks iškalbus, kaip Arnas, dainingas, kaip Sigutė“, – oficialios dalies metu sakė Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas, sveikindamas Antaną A. Jonyną. Poeto, vertėjo gerbėjai galėjo prisiminti Goethės „Fausto“ vertimą į lietuvių kalbą. Vieną didžiausių pasaulio eiliuotosios klasikos kūrinių iš vokiečių kalbos išvertęs Antanas A. Jonynas teigė, kad literatūrinis vertimas – ne šiaip vertimas, o kūrybinis ieškojimas. Literatas prisipažino, kad jam yra tekę ir savą kūrybą pristatinėti kaip vertimą.
1973-aisiais, prieš 40-metų, oficialiai debiutavusio Antano A. Jonyno vertimus A. Ališauskas prilygino Teodoro Četrausko, J. Kunčino ir kitų, kurių vertimas – lyg garantas, kad lietuvių kalba pasirodžiusi knyga nebus iš šlamšto „serijos“. Antano poeziją literatūros apžvalgininkas priskyrė neorealistams – „apogėjų pasiekusius realistus Justiną Marcinkevičių, Algimantą Baltakį, Alfonsą Maldonį pakeitė modernistai Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda, Vytautas Bložė, o šiuos – A. A. Jonynas ir jo karta – Gintaras Patackas, Donaldas Kajokas, Juozas Erlickas, Dalia Saukaitytė.