Merkusios liūtys ne tik užtvindė Žuvinto palias, bet ir pakeitė paukščių įpročius. Lijo visą praėjusią savaitę, iki tol ganėtinai sausa Žuvinto pelkė ir ežeras dabar įmirkę lyg per pavasario potvynį. Per septynias dienas vandens lygis Žuvinto ežere pakilo net 35 centimetrais, o nušienautos žemapelkės iš tolo raibuliuoja lyg ežerai.
Ištvinusi Bambena netelpa krantuose, iš Žuvinto ištekanti Dovinė net pavasarį nebuvo taip plačiai išsiliejusi. Vanduo stovi Amalvo polderyje, o šalia Žuvinto tekanti Peršėkės upelė vidurupyje pavirto plačių ežerų grandine. Paskutinį kartą taip staigiai patvinęs ežeras buvo tik 2006 metais.
Įdomiu, kad net paukščiai sureagavo į gamtos pokyčius. Besibaigiant lietums, pastebėjome, jog Žuvinte nebesigirdi gervių. Blogi orai neleido jų suskaičiuoti, bet jau nuo praėjusios savaitės vidurio į Žuvinto ežero salą nakvoti parskrisdavo vos kelios nedrąsiai trimituojančios gervės. Apskaitos patvirtino nuojautą: Žuvinte gervių beveik neliko. Vakare 360 parskrido nakvoti į Liepakojų pelkę, o štai Rudės plynėn susirinko vos 16, Saloje – 6 gervės.
Neaišku, kiek dar išbus šįmet gervės Žuvinte. Užtai danguje pasirodė pirmi migruojančių gervių trikampiai. Tai greičiausiai jau šiauriniai paukščiai, nes Žuvinte neapsistoja, o migruoja ir prietemoje.
Nebeliko ežere ir pilkųjų žąsų klegesio. Ko gero, ir tos pasitraukė užėjus darganoms. Sumenko kregždžių, gausiai nakvojusių ežero nendrynuose, pulkai.
Gal tik baltiesiems garniams tinka lietaus padariniai – jų dabar rasi ir laukuose, pievose – visur, kur tyvuliuoja neskubančios susigerti balos.
Tuo tarpu ežere pasirodė didesni pulkeliai kuoduotųjų ančių, cyplių, net kormoranų. Ir žuvininkas užskrenda pažvejoti į Žuvintą Visi jie žymi tikrą rudeninės vandens paukščių migracijos pradžią. Vasarą tų paukščių Žuvintas nevilioja.