Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas priėmė Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos valdybos pirmininką Artūrą Povilaitį. Buvo kalbama apie klastingą kepenų ligą – hepatitą – jos prevenciją ir viešinimui skirtas akcijas, kurios finišuos liepos 28 d., bus minima pasaulinė hepatito diena. Tuo tarpu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas, artėjant šiai dienai, įvardijo temą „Lytiškai plintančios infekcijos ir hepatitai – jaunimo ligos“ ir su specialistai aptarė lytiškai plintančių infekcijų (sifilio, gonorėjos, chlamidiozės) ir virusinių hepatitų epidemiologinę situaciją Lietuvoje.
Atkreiptas dėmesys, kad barjerinės apsaugos priemonės – prezervatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti šiomis infekcijomis, jaunimo naudojami retai arba visai nenaudojami. Lietuvoje lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia daugiau vyrų nei moterų, dauguma – miestų gyventojai. Tai 20-34 metų amžiaus asmenys, turintys tik vidurinį išsilavinimą.
Dauguma lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusių vyrų nurodė, kad turėjo 2-3 lytines partneres per pastaruosius vienerius metus, moterys – vieną. Kiekvienais metais lytiškai plintančių ligų išaiškinama tarp moksleivių: pernai išaiškinta 10 sifilio, 13 gonorėjos, 3 chlamidiozės susirgimo atvejai.
Nėščiųjų sveikatos patikros metu išaiškintos 24 sifiliu užsikrėtusios. Lyginant sergamumą sifiliu tarp Europos Sąjungos šalių Lietuvos sergamumo rodiklis yra trečioje vietoje – tik po Rumunijos ir Maltos. Pernai užregistruotas vienas sifiliu užsikrėtęs naujagimis – infekcijos perdavimas iš motinos vaikui nėštumo ar gimdymo metu.
Sergamumas virusiniu hepatitu B (VHB), kuris plinta ne tik per kraują, bet ir lytinių santykių metu, pastaraisiais metais mažėjo dėl vakcinacijos. Tačiau tikėta, kad tam tikra dalis lytiškai aktyvaus jaunimo (vyresnių nei 15 metų) yra nepasiskiepiję nuo VHB, todėl yra imlūs šiai infekcijai. Tik nuo 1998 m. visi kūdikiai pradėti skiepyti nuo VHB bei skiepyti dvylikamečiai 2002 -2010 metais.