Gegužės pirmoji dekada priklausė pavasario giesmininkams. Jei žaluma medžius ir krūmus užliejo tik dabar, gerokai pavėlavusi, tai sparnuočiai dabar garsinasi kaip tik gali – Žuvinte triukšminga ir judru beveik visą parą. Kiek pritilo strazdai giesmininkai, užtai lakštingalos, devynbalsės, musinukės ar pečialindos dabar girdėti visose Žuvinto pakrantės vietose. Iš ežero atsklinda rudagalvių kirų alasas, migruojančių žąsų gagenimas o vakare dar prisideda tilvikų balsai. Žuvinte dabar garsinasi ne tik paukščiai. Nedidukės balų varlės – raudonpilvės kūmutės dabar puikiai paįvairina pavasario balsus. Ramų vakarą jų pavasarinis „kum kum”, susiliejęs į ištisą chorą sklinda iš daugybės seklių balų neįtikėtinai dideliais atstumais – tą varliagyvį gali girdėti ir už gero puskilometrio.
Paukščiai sugrįžo, bet ne taip gausiai
Raudongalvės sniegenos, čiurliai, volungės, paprastosios medšarkės ar griežlės – rūšys, kurių balsai pasigirsta vėliausiai. Bet jie jau yra parskridusių ir rezervate registruotų paukščių sąraše. Tie paukščiai beveik visiškai nevėlavo ir neatsiliko nuo įprastų stebėjimų datų, skirtingai nei ankstyvieji migrantai, kuriems teko nelengvi žvarbaus pavasario išbandymai. Kad ir kaip liūdna, bet ankstyvųjų sparnuočių gretos gerokai retesnės, nei ankstesniais metais. Jei miškai gegužę paprastai net skamba nuo kikilių balsų, tai tik ne šiemet. Mažiau ne tik jų – retesnės žaliukių, strazdų, devynbalsių gretos. Gal žiemojimo sąlygos buvo sunkios, gal parskrendant pakely visą Europą užklojusi vėlyva žiema juos išnaikino. Ir praskrendančių ančių Žuvinte mažiau, nei įprasta. Bet čia jau kita šneka – seklių balų Dzūkijoje apstu, tad šie sparnuočiai ir be Žuvinto pakrančių susiranda sau tinkamų poilsio ar pasimaitinimo vietų.
Pulkai neperinčių gervių
Šiųmetė pilkųjų gervių apskaita parodė – Žuvinto rezervate peri apie 60 šių balsingų sparnuočių porų. Prieš kelis dešimtmečius džiaugiamės ir penkiomis poromis, dabar gervės pavasarį nestebina visoje Lietuvoje.
Tačiau neperinčių gervių – dar nesubrendusių ar nesusiporavusių paukščių Žuvinte vasaroti nelikdavo daug. Penkiasdešimt, šimtas, atskirais metais – iki dviejų šimtų trimitininkių užsilikdavo Žuvinto aukštapelkės pakraščiuose, palių nendrynuose. Čia tos gervės ne tik vasaroja, bet ir keičia plunksnas.
Šie metai ypatingi gervių gausumu. Net neaišku, džiaugtis, ar ne, kai savaitės pradžioje vakare, prieš leidžiantis saulei suskaičiavome virš 1800 gervių, kurios pulkas po pulko iš Saltininkų, Zailių kaimų pusės suskrido į Žuvinto palias: Kiaulyčios pelkės iššienautus nendrynus, Rudės plynės vartus. Toks skaičius pavasario migracijos metu yra niekada anksčiau neregistruotas, juolab, kad gal būt, gervių į Žuvinto pelkę susirenka daugiau: pradėjus jas skaičiuoti buvo aišku – ankstyvosios gervės jau buvo parskridę į nakvynės vietą ir liko neskaičiuotos.
Gerą valandą šiose vietose tvyro toks triukšmas, kad kitų giesmininkų gali ir nesiklausyti. Gervės nurimsta tik visai sutemus, bet ir tada kartas nuo karto iš palių atskinda galingas jų trimitų gausmas. Jei visos jos pasiliks vasaroti, gal būt ir rudenį skaičiuosime jų susitelkimo rekordus.
Žuvinto biosferos rezervato direkcijos informacija
Susijęstraipsniai
