Tampa tradicija – Alytausgidas.lt sekmadienis su alytiškio Jono B. kūryba. Pirmąsyk turbūt ne vienas iš juoko leipome paskaitę apie misiją į „Siriją“ (Seirijus). Šįkart Jonas dalinasi mintimis apie alkoholio įtaką rinkimų rezultatams ir su kovos draugu Dziksa imasi neįtikėtinam eksperimentui – rinkimų analizams.
„Kaip įtakoti rinkimų rezultatus“? (juodosios technologijos)
Nusibodo vienam kalbėtis. Intuityviai jaučiu, jog galiu išgelbėti šalį, tačiau vienui vienas daryti sprendimus nesiryžtu, nepasitikiu. Taigi, skambinu kovos draugui.
– Sveikas, Dziksa, ar esi keletą savaičių negėręs?
– Cia tokis negyvena, ir ne tavo reikalas kadu ir už kų geriu, – ir telefono ragelyje pasigirdo trumpi signalai.
Iš patirties žinau, dabar nėra jokios prasmės skambinti. Bus atjungęs telefoną. Rytojaus dieną neprisimins, kvies telefonistą taisyti linijos. Kai paaiškės tikroji priežastis, supykęs gers ir užsives daugeliui dienų. Toks jis jau yra tas mano kovos draugas. Abejingumas didžiausia niekšybės forma, tad negaliu stovėti po medžiu, nedelsdamas važiuoju į ąžuolais apsodintą sodybą.
Sutinku jį apžiūrint telefonų stulpus, pasiėmusį ilgą kartį ir vaikantį vasaros darbštuolius, vorus.
– Kodėl tu šitaip, juk vabaliukai taip pat Dievo sukurti, taip sunkiai audė tinklus, kad galėtų pagauti vabzdžius – kraugerius, – klausiu.
– Skambino kažkas, teiravosi ar neprisputis, dar pavardį iškraipė, garantija KGB cikrina, ar cik kokių blakių neprikabino. Imsiu „Drūžbų“ ir nupjausiu velniop tuos stulpus, – piktinosi sodybos šeimininkas.
– Nepyk, aš skambinau, dėl konspiracijos raidį pakeičiau, kad agentai nesuprastų, jeigu pasiklauso, kita vertus – Dziksa, dar gražiau skamba, – nejausdamas ir aš pradėjau dzūkuoti.
– Tai kiba kų atsivežei, kad nervini mani, – matydamas, kad išsitraukiau „Obsoliut“, – nusijuokė Dziksa.
Dalinausi mintimis apie alkoholio įtaką rinkimų rezultatams. Ne kartą stebėjau, kai tik Lietuvoje vyksta rinkiminė kompanija, alkoholis iš Rytų atpinga, vykdomos akcijos pritraukti pirkėjus. Mokslui žinoma, kad išgėrus metilo alkoholio, asmuo apanka arba kitaip sutrinka jam regėjimas. Ar nebūtų galima kokių ingredientų dėka formuoti rinkėjui nuomonę.
– Aš mislinu, kad arielka turi įtakų protui. Pameni miškų Gori, nu – Dagestani (Dziksa visuomet neteisingai vadindavo Afganistaną), jeigu būtumėm neprisigėrę lietuviškos „Auksinės“ tai šūdų būtumėm sodzinį ąžuolukus. O jei gėrį ryžių trauktinę, tadu cikrai būtume sodzinę bambukus, – mąstė Dziksa.
Įdėmiai klausiausi draugo, mintyse regėjau napalmu išdegintus laukus, kažin kaip ta ąžuoliukų giria, ar tuteišai nesupjovė malkoms, o gal šernai iškniso giles ieškodami. – Ne, Dziksa, reikia atlikti stebėjimus, tavo užduotis savam kaime surinkti duomenis analizei.
Praėjo daug laiko, buvau ir užmiršęs apie mūsų pokalbį su Dziksa. Maniau vyras užsiėmęs su šienais, žinia, laiku nesuimsi, turėsi vargo. Tad, kai sulaukiau skambučio, sunerimau, skambino Dziksos žmona, prašė skubiai atvažiuoti.
Dar neprivažiavus ąžuolų sodybos, pajutau kažin kokį kvapą. Kieme esant trūko oro. Dziksa ūkyje vaikščiojo su dujokauke, apsirengęs gumuotą lietpaltį, kaip tikras Černobilio AE avarijos pasekmių likvidatorius. Žmona lindėjo pirkioje, regėjau ją pro langą su pilnomis išgąsčio akimis.
– Viskų išsiaiškinau, dabartės galiu įtakoti rinkimus, dar cik reikia sulaukti vieno šuns iš kaimynų – gudų ir analizai bus atlikci visi.
Vedžiojo jis mane po aptvertą spygliuota viela kluoną, kur ties kiekviena talpa buvo išstatytas šlapimas, nurodyta katro šuns, koks alkoholis aptiktas. Vaikščiojau aš ratais, kol neapsisuko galva ir kritau aukštielninkas praradęs sąmonę.
Akis pramerkiau įtraukęs į plaučius kažin kokio dvoko. Ant stalo regėjau papjaustytus lašinius ir svogūnus. Ant stalo puikavosi didelis naminės butelis.
– Dziksa, aš kalbėjau apie žvalgybinius duomenis, tačiau ką atlikai – prilygsta dinamito išradimui, – žavėjausi nepakartojama iniciatyva. Supratau, kieno gamybos degtinę geri už tuos ir balsuoji, labai paprasta. Jau antra savaitė kuriame planus, kaip šalyje atsiras vienintelė partija, ją išrinks visuotinai balsavę rinkėjai, prisigėrę mūsų gamybos naminės. Reikia tik vienos vienintelės sąlygos – tauta privalo valgyti ir gerti savo gamybos produktą.
Mes buvome jau viską sutarę ir užkonspektavę, tereikėjo tik surašyti į kompiuterį ir išsiųsti elektroniniu paštu suinteresuotai žvalgybai. Tačiau sutrukdė mėlyni švyturėliai, į sodybą užsukęs pareigūnų automobilis. Jokie argumentai, kad mes vykdome mokslinį – politinį globalų darbą, jų neįtikino. Eilinį kartą vėl mus aprengė baltais drabužiais, dabar kalba, kad ilgam, kol nesibaigs rinkimai. Valdantieji nomenklatūrininkai bijo mūsų…
Jonas B.
Susijęstraipsniai
