Alytaus vasario kalendorius liudija daugiau nei tris dešimtis datų – tarp jų: Alytaus mechanikos technikumo (dabar – Alytaus kolegija) rūmų, Alytaus apskrities ligoninės, naujosios arenos, didžiosios teatro salės, duonos kombinato atidarymai, be to – galybė įvykių, menančių Alytaus mūšius prieš bolševikus, kovas tarp švedų ir konfederatų bei faktus, kurie primena Alytaus miestui ir kraštui nusipelniusias asmenybes.
Vasario 1 d.
1964 m. atidaryti naujieji Alytaus mechanikos technikumo rūmai.
2 d.
1919 m. Krekštėnuose, Krokialaukio vls., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Ambraziejus Jonynas. Tautosakininkas, humanitarinių mokslų daktaras. Mirė 2006 m. liepos 14 d. Vilniuje.
1932 m. Dauguose, Alytaus apskr. gimė Dalia Urnevičiūtė – Pilėnienė. Poetė, prozininkė, dramaturgė. Išleido beveik dvi dešimtis poezijos, dramaturgijos knygų. Mirė 2002 m. gegužės 19 d.
4 d.
2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Miroslavo herbas.
5 d.
1887 m. Butrimiškėse, Alytaus vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Antanas Krutulys. Kultūros veikėjas, pedagogas. Mirė 1979 m. lapkričio 26 d. Vilniuje.
1907 m. Užkalniuose, Raseinių apskr., Kauno gub. (dab. Kelmės r.) gimė Konstantinas Kazimieras Raičinskis. Pedagogas, filosofas. Matematinės logikos pradininkas Lietuvoje. Mirė 2007 m. gruodžio 3 d. Alytuje.
6 d.
1922 m. Bukauciškėse, Daugų vls., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Juozas Jaskonis. Gamtos m. dr. Mirė 1998 m. gegužės 6 d.
7 d.
1898 m. Šiugžduose, Krokialaukio vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Jonas Matulionis. Lietuvos finansininkas, teisininkas, lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas. 1929-1940 m. dirbo Lietuvos bankuose. 1941 m. laikinosios vyriausybės finansų ministras, ją paleidus – finansų generalinis sekretorius. 1952-1955 m. Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkas. 1955-1957 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1958-1961 m. pirmasis Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. Mirė 1980 m. sausio 24 d. Toronte, Kanada.
1938 m. atidaryta nauja 78 vietų Alytaus apskrities ligoninė.
8 d.
1884 m. Žaunieriškiuose, Antnemunio vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Adomas Balynas. Pedagogas. 1904 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Gamtos, muzikos mokytojas. Choro vadovas. Vienas iš Alytaus gimnazijos steigėjų.
10 d.
1926 m. Likiškiuose, Alytaus vls., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Anastazija Kašinskaitė. Vertėja, tekstologė. Mirė 1979 m. sausio 14 d. Vilniuje.
2006 m. atidarytas komercinis pastatas Jotvingių gatvėje.
13 d.
1706 m. Alytuje įvyko kautynės tarp švedų sąjungininkų, vadovaujamų Kazimiero Jono Sapiegos bei Lietuvos kardininko Kristupo Sienickio vadovaujamų konfederatų.
1894 m. Švokštonių dv., Vaškų valsč., Panevėžio apskr., Kauno gub. (dab. Pasvalio r.) gimė Antanas Juozapavičius. Pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę, Alytaus miesto garbės pilietis. Žuvo 1919 m. vasario 13 d. Alytuje.
1919 m. vyko Alytaus mūšis. Miestą užėmė bolševikų Raudonoji armija.
1989 m. prie miesto tilto pastatytas atminimo kryžius, skirtas karininkui A. Juozapavičiui. Kryžiaus autorius kalvis Vytautas Jarutis.
2011 m. atidaryta naujoji Alytaus sporto arena.
14 d.
2001 m. atidarytas moterų krizių centras.
15 d.
1882 m. Taujūnų k., Daugėliškio vls., Švenčionių apskr., Vilniaus gub. (dab. Ignalinos r.) gimė Konstantinas Paulavičius. Kunigas, ilgametis I Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios kunigas. Žuvo 1941 m. birželio 24 Alytuje.
1919 m. Lietuvos kariuomenės I-sis pėstininkų pulkas ir vokiečių savanorių būriai išvadavo Alytų.
1950 m. Samninkų k., Trakų r. gimė Stasė Nedzinskienė. Pedagogė, poetė. Mirė 2011 m. kovo 31 d. Panemunės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. 2008 m. pripažinta Lietuvos metų mokytoja.
16 d.
1870 m. Šakiuose, Naumiesčio apskr., Suvalkų gub. gimė Antanas Dailidė. Kunigas, knygnešių rėmėjas. Baigė Seinų kunigų seminariją. 1894 m. įšventintas kunigu. Nuo 1908 m. Krokialaukio klebonas. Mirė 1939 m. vasario 3 d. Palaidotas Krokialaukyje.
1920 m. pirmą kartą Alytuje iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
1989 m. po 49-ių metų okupacijos metų paminėta Nepriklausomybės diena. Po pamaldų Šv. Angelų sargų bažnyčioje, vyko eitynės su fakelais nuo Kraštotyros muziejus iki Sporto rūmų, kuriose dalyvavo tūkstančiai alytiškių.
21 d.
1930 m. Skituriuose, Simno vls., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Emilija Liegutė. Prozininkė, dramaturgė.
1945 m. išleistas pirmasis laikraščio „Tarybinė Dzūkija“ numeris.
1956 m. Mankūnuose, Alytaus r. gimė Juozas Gražulis. Kunigas, Lietuvos kariuomenės vyr. kapelionas, pulkininkas leitenantas. Mirė 2010 m. birželio 13 d. Kaune. Palaidotas Alytuje, Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje.
22 d.
1921 m. Alytuje gimė Stasys Janavičius. Pedagogas, filologijos mokslų daktaras.
1953 m. Alytuje gimė Romas Kalanta. Lietuvių pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, viešai susideginęs protestuodamas prieš Lietuvos okupaciją. Mirė 1972 m. gegužės 14 d. Kaune.
1989 m. miesto Vykdomasis komitetas priėmė nutarimą „Dėl atvykstančių gyventi į Alytų žmonių skaičiaus ribojimo“.
23 d.
1925 m. Alytuje gimė Stasys Kizelavičius. Politinis kalinys, visuomenės veikėjas. Nuo 1991 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus pirmininkas. Lietuvos Sąjūdžio seimo narys, Sąjūdžio Alytaus skyriaus pirmininko pavaduotojas. Mirė 2005 m. kovo 1 d. Alytuje.
25 d.
2011 m. atidaryta Alytaus miesto teatro didžioji salė.
27 d.
1917 m. Drisoje, Drisos apskr., Vitebsko gub. (dab. Verchnedvinskas, Vitebsko sr., Baltarusija) gimė Vytautas Stanionis. Fotografas. Mirė 1966 m. gegužės 11 d. Jaltoje, Ukraina.
1940 m. Alytuje gimė Vytautas Nedzinskas. Alytaus miesto garbės pilietis, ilgametis Žuvinto rezervato direktorius, rašytojas. Žuvo 2002 m. vasario 7 d.
1955 m. Alytuje gimė Rimantas Pisaravičius. Alytaus sporto ir reakrecijos centro futbolo treneris. Mirė 2007 m. gegužės 3 d. Alytuje.
1987 m. vasario mėn. pabaigoje atidarytas naujasis duonos kombinatas.
Parengė Vilmantas Dunderis
Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas