Saulėtą kovo paskutinį savaitgalį
Žuvinto biosferos rezervate vyko tradicinis paukščių sutiktuvių renginys.
Šiemet sutiktuvės vyko dvi dienas – norintys stebėti didžiausią įspūdį
paliekantį reginį – ankstyvą gausių žąsų
būrių išskridimą iš Žuvinto ežero – rinkosi nakvynei gamtos mokykloje jau penktadienį
iš vakaro. Po ramaus ir spalvomis tiršto saulėlydžio dalyviai stebėjo į ežerą
saugiam nakties poilsiui sugrįžtančias žąsis ir netikėtai į nendrių viršūnes
iškopti nutarusius slapukus didžiuosius baublius.
Ankstyvas brėkštantis
rytas pasitiko žvarbia žolę ir stogus nubalinusia šalna bei skardžiu žąsų
gagenimu. Saulėtekio jos nelaukia: auštant nubudusios, pasirąžiusios, su
kaimynėmis pasilabinusios kelia sparnus ir tarsi susitarusios didžiuliu būriu
kyla ir skrenda maitintis į aplinkinius laukus ir pievas. „Pagrindinis didysis
žąsų išskridimas šeštadienį vyko 5 valandos 47 minutės, dar gerokai prieš
saulės patekėjimą. Keli mažesni būreliai užsiliko ežere, bet netrukus irgi
patraukė maitintis. Šiuo metu Žuvinto apylinkėse dominuoja baltakaktės žąsys.
Čia jos sustoja trumpam pailsėti ir netrukus tęs kelionę į perėjimo vietas
šiaurėje. Lietuvoje peri tik pilkosios žąsys, kurios senokai laikosi poromis ir
jau neužilgo vedžiosis žąsiukus“, - pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų
teritorijų direkcijos ekologas
Arūnas Pranaitis.
Antra sutiktuvių dalis
persikėlė į kitą ypatingą Žuvinto biosferos rezervato teritoriją – Buktos miško
pažintinį taką. Kovas tinkamas metas stebėti genius – jie tarškina sausas
medžių šakas ir taip skelbia apie savo užimtas teritorijas. „Pavyko pamatyti ir
išgirsti didžiuosius, vidutinius ir mažuosius marguosius genius. Rytinis miškas
pilnas gyvybės – intensyviai migruoja kikilių būriai, gieda stazdai: juodieji
ir giesmininkai. Aktyvūs bukučiai, įvairios zylės, karietaitės, tuoktuvinius
skrydžius demonstruoja keršuliai. Net keliose tako vietose buvo girdėti
baltabruviai nykštukai.
Įdomu tai, kad prieš keliasdešimt metų Lietuvoje jie
buvo didelė retenybė, o pastaruoju metu sutinkami vis dažniau“, – sako A.Pranaitis.
Dar viena stotelė
Žaltyčio ežeras – botaninis – zoologinis draustinis. Tai vandens paukščiams
svarbi vieta tiek migracijos, tiek ir perėjimo metu. Ežero seklumose matėsi
besimaitinančių gulbių nebylių ir rudagalvių kirų pulkai, įvairios antys: cyplės,
didžiosios, klykuolės, pilkosios. Stebėti didieji bei mažieji dančiasnapiai,
ausuotieji kragai. Grįžtant į Žuvintą dalyviai užfiksavo du medžiojančius
pelėsakalius, baloje maklinėjančius raudonkojus tulikus ir įspūdingą per 500
vnt. smilginių strazdų būrį. Įdienojus Žuvinto bangose vėl suposi žąsys,
plaukiojo laukiai, antys, triukšmingai popietę leido rudagalviai kirai.
„Džiaugiamės ne tik šios
dienos dalyviais, bet ir vis augančiu susidomėjimu Žuvinto gamta. Daugybė
neabejingų gamtai lankytojų čia patiria neeilinių įspūdžių stebėdami
migruojančius ar parskridusius paukščius kone kasdien ne tik savaitgaliais“, -
didelio dalyvių skaičiaus sulaukusiu renginiu džiaugėsi Žuvinto biosferos
rezervato patarėjas Tomas Pikūnas.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija
Nuotraukos Eglės Sukackienės