Ten, kur gimė svajonė: Arminas Kilinskas į gimnaziją grįžo kaip mokytojas

Į buvusią mokyklą galima sugrįžti ne tik prisiminimais. Alytaus šv. Benedikto gimnazijos duris šiemet vėl pravėrė jos buvęs mokinys Arminas Kilinskas – tik šįkart ne kaip mokinys, o kaip istorijos ir geografijos mokytojas. Pažįstama aplinka, mokyklos tradicijos ir kadaise jį mokę mokytojai šiandien Arminą pasitinka jau kaip kolegą.

„Alytus yra mano gimtasis miestas, tad pagalvojau, kad tai gali būti labai geras pirmas žingsnis, savotiškas startas mano mokytojo kelyje. Čia pažįstama aplinka, todėl jaučiuosi drąsiau pradėdamas savo profesinį kelią. Manau, kad tai gera vieta kaupti patirtį, augti kaip mokytojui ir kartu prisidėti prie miesto, kuriame pats užaugau, jaunimo ugdymo“, – teigia naujasis Alytaus šv. Benedikto gimnazijos istorijos ir geografijos mokytojas A. Kilinskas.

Buvusią mokyklą Arminas pasirinko todėl, kad joje jaučiasi savas, juk joje besimokydamas praleido 12 metų. Sugrįžimas į gimnaziją Arminui – simboliškas ir prasmingas.

„Puikiai pažįstu mokyklos aplinką, žinau jos tradicijas ir suprantu, ką reiškia būti mokiniu šioje mokykloje. Tam tikra prasme dabar grįžtu į ją jau iš kitos perspektyvos – anksčiau čia sėdėdavau mokinio suole, o dabar jau pats stoviu prieš klasę ir mokysiu istorijos bei geografijos. Man tai atrodo labai simboliška ir prasminga. Be to, čia dirba mokytojai, kurie atrodo visai neseniai mokė mane patį, todėl dabar labai įdomu su jais susitikti jau kaip kolegai“, – grįžimu į buvusią mokyklą džiaugiasi Arminas.

Nors į gimnaziją Arminas sugrįžo jau kaip mokytojas, šios vietos ryšys su jo paties mokykliniais metais niekur nedingo. Vaikščiodamas tais pačiais koridoriais jis nejučia sugrįžta į prisiminimus, o susitikimai su buvusiais mokytojais ir dar pažįstamais mokiniais primena, kiek daug ši mokykla jam reiškia.

„Vaikštant tais pačiais koridoriais prisimenu save kaip mokinį, savo klasiokus, pamokas, įvairius organizuotus renginius bei mokyklos puošimą. Kitas tikrai įdomus jausmas yra sutikti savo buvusius mokytojus ir dabar su jais kalbėtis kaip kolegai. Manau, kad tai yra viena gražiausių šio sugrįžimo dalių. Kadangi mokyklą dar baigiau gana neseniai, o gimnazijoje mokiniai mokosi nuo pirmos iki dvyliktos klasės, tai tikrai sutinku dar ir nemažai pažįstamų mokinių“, – atvirauja Arminas.

Mokytojo profesiją Arminas pasirinko neatsitiktinai. Didelę įtaką jo apsisprendimui turėjo gimnazijoje dirbantys mokytojai, savo darbui atsidavę pedagogai, taip pat šeimos pavyzdys – jo seneliai taip pat buvo mokytojai. Tačiau svarbiausias postūmis atsirado dar mokyklos suole, vos prasidėjus istorijos pamokoms.

„Atsimenu, kad istorija mane sudomino vos prasidėjus šio dalyko pamokoms penktoje klasėje. Jau būdamas maždaug vienuolikos metų žinojau, kad ateityje norėčiau būti istorijos mokytoju“, – apie anksti užgimusią svajonę pasakoja Arminas.

Susidomėjimą istorija sustiprino ir kelionės bei galimybė pažinti kitų valstybių praeitį. Šiandien vaikystėje kilusi svajonė jau tampa realybe – Arminas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje studijuoja mokomojo dalyko pedagogiką, istorijos ir geografijos pedagogiką, yra trečio kurso studentas.

Pirmąją pedagoginę patirtį jis jau spėjo sukaupti atlikdamas studijų praktiką ir pavaduodamas kitus mokytojus.

„Šios patirtys leido geriau suprasti mokytojo darbo kasdienybę ir dar labiau įsitikinti, kad pasirinkau man artimą profesiją“, – sako Arminas.

Paklaustas, kodėl pasirinko būtent istoriją, Arminas teigia, kad šį pasirinkimą lėmė ne tik domėjimasis istoriniais įvykiais, bet ir tai, kaip šie įvykiai formavo žmones, valstybes ir įvairias kultūras.

„Be galo mėgstu keliauti ir stengiuosi aplankyti kuo daugiau skirtingų vietų. Kelionėse man įdomu ne tik pamatyti naujas vietas, bet ir sužinoti jų istoriją, kultūrą bei tradicijas. Tai padeda geriau suprasti, kodėl skirtingos šalys ir jų visuomenės yra tokios, kokios yra šiandien“, – teigia mokytojas.

Arminas prisipažįsta, kad istorijoje jį žavi tai, kad nors ir atrodo, jog istorija yra nekintantis mokslas, kuriame jau, rodos, viskas aprašyta ir išaiškinti nauji atrasti šaltiniai ar faktai kartais gali pakeisti net nusistovėjusį požiūrį į istorinius įvykius ir asmenybes.

Ne mažiau įdomu ir tai, kad skirtingų valstybių istorikai tuos pačius įvykius gali vertinti iš skirtingų perspektyvų. Pasak Armino, geras to pavyzdys – Vytautas Didysis. Lietuvoje jis laikomas viena svarbiausių istorinių asmenybių, daug dėmesio skiriama jo vaidmeniui stiprinant Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tuo metu Lenkijoje Vytauto vaidmuo dažnai vertinamas per jo santykius su Jogaila ir Lenkijos istorija.

Arminui istorija nėra vien mokslas apie tai, kas jau įvyko – ji padeda suprasti, kodėl pasaulis yra toks, koks yra šiandien.

Autoritetas, draugas ir patarėjas – koks, Armino manymu, turėtų būti mokytojas?

Pasiteiravus Armino, koks turėtų būti geras mokytojas, kad geras mokytojas, jaunasis pedagogas teigia, kad pirmiausia jis turėtų būti pavyzdžiu savo mokiniams ir visai mokyklos bendruomenei. „Vien tik puikiai išmanyti dėstomą dalyką nepakanka – svarbu gebėti sudominti mokinius, juos išklausyti, suprasti ir padėti atrasti mokymosi džiaugsmą“, – mintimis dalijasi Arminas.

Mokytojo darbe, pasak Armino, taip pat labai svarbu būti atsakingam, kantriam ir neprarasti noro tobulėti.

„Noriu būti pavyzdžiu savo mokiniams, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, domėtis naujovėmis, išlikti smalsiu ir gebančiu kūrybiškai žvelgti į mokymo(si) procesą. Geras mokytojas ne tik suteikia žinių, bet ir padeda augti mokiniui kaip asmenybei“, – šypsosi mokytojas.

Armino teigimu, mokytojas mokiniams turi būti autoritetas, draugas ir patarėjas. Svarbiausia šiame derinyje atrasti balansą ir harmoniją.

„Mokytojas turi būti autoritetas, kad mokiniai juo pasitikėtų ir gerbtų, tačiau tai neturėtų būti paremta vien griežtumu. Kartu svarbu būti ir draugiškam – reikia sudaryti tokias sąlygas, kad mokinys jaustųsi laisvai, nebijotų klausti, išsakyti savo nuomonę ar suklysti. Reikia stengtis, kad kiekvienas galėtų į tave kreiptis, kai reikia pagalbos ar nuoširdaus patarimo. Manau, kad būtent šių trijų dalykų derinys leidžia sukurti gerą ir pagarba paremtą ryšį su mokiniais“, – mintimis apie gerą santykį su mokiniais dalijasi Arminas.

Jaunasis pedagogas mano, kad šiuolaikiniam mokiniui istorijos pamoka turėtų būti ne tik žinių perteikimas, bet ir galimybė suprasti pasaulį, kuriame gyvename, todėl jis siektų praeitį kuo dažniau susieti su šiandienos įvykiais, parodyti, kaip istoriniai procesai, įvykiai ir priimti sprendimai paveikė dabartį.

Pamokose istorijos mokytojas norėtų daugiau dėmesio skirti vaizdinei ir įvairiai mokomajai medžiagai – nuotraukoms, žemėlapiams, vaizdo įrašams, istoriniams dokumentams bei kitiems šaltiniams. Armino teigimu, istorijos pamoka neturėtų apsiriboti vien vadovėlio teksto skaitymu.

Svarbią vietą pamokose užimtų ir pačių mokinių įsitraukimas. Jie būtų skatinami kelti klausimus, diskutuoti, analizuoti istorinius šaltinius ir savarankiškai ieškoti sąsajų tarp praeities ir dabarties.

Arminas tikisi, kad iš jo pamokų mokiniai išsineš ne tik žinias, bet ir norą domėtis tuo, kas juos supa. Anot jo svarbu, kad mokiniai nebijotų klausti „kodėl?“ – kodėl šiandien yra būtent taip, kokie istoriniai įvykiai ir sprendimai tai nulėmė, kaip praeitis susijusi su mūsų dabartimi.

„Istorija yra toks mokslas, kuris tikrai suteikia galimybes ugdyti mokinių kritinį mąstymą, gebėjimą pažvelgti į skirtingas situacijas iš įvairių perspektyvų ir suprasti kitą žmogų. Man svarbu, kad pamokos taip pat ugdytų pagarbą bendraujant su kitu, empatiją bei gebėjimą priimti kitokią nuomonę. Norisi tik dar kartelį akcentuoti mano minėtą mintį, kad tai ko yra mokomasi nėra tik praeitis – ji yra glaudžiai susijusi su kiekvieno mūsų kasdieniniu gyvenimu“, – priduria Arminas ir beprasidedančių naujųjų mokslo metų proga kolegoms linki kantrybės, įkvėpimo ir neprarasti noro mokytis kartu su mokiniais. „Norėčiau, kad kiekviena diena mokykloje atneštų daug naujų patirčių ir primintų, kodėl pasirinkome šią profesiją“ – teigia Arminas.

O mokiniams jis linki atkaklumo, drąsos klausti ir nebijoti klysti, smalsumo išbandyti naujus dalykus. „Tegul šie mokslo metai būna kupini naujų atradimų, įdomių patirčių ir iššūkių, kurie padėtų augti ne tik akademiškai, bet ir kaip asmenybėms. Taip pat nepamirškite mėgautis mokykliniu gyvenimu, vertinti žmones, esančius šalia, ir kurti prisiminimus, kuriuos būtų gera prisiminti dar ilgai“, – linki mokytojas.