Faustas Augustinas: beveik 40 metų su fotoaparatu po Alytų

rtėjant Tarptautinei fotografijos dienai, alytiškiai pirmą kartą rinko mylimiausią Alytaus metų fotografą. Alytaus miesto savivaldybė kvietė padėkoti žmonėms, kurie savo objektyvu įamžina miesto grožį, jo žmones, renginius ir svarbiausias akimirkas.

Alytaus 2026 metų fotografu tapo Faustas Augustinas.

Beveik 40 metų Faustas yra Alytaus gyvenimo dalis. Reta diena, kai jo nesutiksi vaikštančio po miestą su fotoaparatu – fiksuojančio renginius, žmones, gamtą, kasdienybės akimirkas. Galima sakyti, kad

Alytuje jau tapo savotišku simboliu du F – Faustas ir fotoaparatas.

Į Alytų Faustas atvyko 1987-aisiais, baigęs fotografijos studijas Vilniaus technologijos technikume ir gavęs paskyrimą atidirbti Alytaus politechnikume. Faustas Augustinas. Ar žmonės niekada nepainioja, kur jo vardas, o kur pavardė? „Tai čia tik Alytuje iš pradžių klausdavo. O mūsų krašte Augustinų pavardė gana dažna“, – šypsosi Aukštaitijoje, Ukmergės rajone, gimęs fotografas.Vardą jam išrinko tėtis. Tėvai buvo susitarę: jei gims mergaitė, vardą išrinks mama, jei berniukas – tėvas.„Jam patiko Gėtės „Faustas“, tai aš ir tapau Faustu. Mama iš pradžių nebuvo labai patenkinta mano vardu“, – pasakoja jis.Fotografuoti F. Augustinas pradėjo maždaug aštuntoje klasėje. Fotoaparatą turėjo jo tėvas Vytautas Augustinas. Nors pagal profesiją jis nebuvo fotografas, buvo baigęs meninės fotografijos kursus ir fotografavo savo malonumui.Faustas ne kartą yra sulaukęs klausimo, ar nėra garsiojo fotomenininko Vytauto Augustino giminaitis. Mat jo tėvo vardas ir pavardė sutampa su žinomo smetonmečio fotomenininko, 1933 metais įkūrusio Lietuvos fotomėgėjų sąjungą, vardu ir pavarde.„Jis fotografavo reprezentacines Lietuvos nuotraukas ambasadoms. Karo metais pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo spalvotosios fotografijos laboratorijoje Niujorke, aktyviai reiškėsi lietuvių spaudoje. Grįžęs į Lietuvą, Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo apie 3 tūkstančius negatyvų“, – istorinėmis žiniomis dalijasi F. Augustinas.

Per beveik keturis dešimtmečius Alytuje užaugo ištisos kartos žmonių, turinčių Fausto darytą portretą.Buvo metas, kai fotografas dirbo ir su modelių agentūromis. Ne vienos iš Alytaus kilusios manekenės ar modelio pirmąjį portfolio sudarė būtent Fausto nuotraukos. Tačiau fotografas šio savo gyvenimo etapo nesureikšmina. Tai – jau praeitis. Jam net savotiškai gaila, kad nebeliko grožio konkursų, taip pat ir Šauniausio moksleivio rinkimų, kurie anksčiau vykdavo Jaunimo centre. Nemažai metų F. Augustinas bendradarbiauja su vietos ir respublikine spauda. Alytiškis priklauso Lietuvos spaudos fotografų klubui, kasmet dalyvauja konkurse „Lietuvos spaudos fotografija“. Jo darbai ne kartą yra patekę tarp geriausių konkurso nuotraukų. Alytuje Faustą dažnai galima sutikti sporto ir kultūros renginiuose. Dažniausiai jis ten būna kaip spaudos fotografas, tačiau kartais ateina ir savo malonumui arba dėl atskiro žmogaus, kurį nori nufotografuoti.

Kaip ir visiems fotografams, Faustui itin svarbi šviesa. Jis gerbia renginius, kuriuose profesionaliai apgalvotas apšvietimas ir atsakingi žmonės tinkamai sujungia šviesas.„Esant blogam apšvietimui padaryti gerą nuotrauką – va kur yra menas. Žmonės turi daug stereotipų. Pavyzdžiui, kad viena jų veido pusė yra „blogesnė“. Bet esmė yra apšvietimas“, – teigia fotografas.Kūrybinė fotografija jam iki šiol įdomi, o fotografuoti žmogų – vis dar patinka. Vis dėlto šiuo metu portretų beveik nedaro. Pasikeitė laikai, atsirado gerokai griežtesni duomenų apsaugos reikalavimai. Todėl dabar Fausto objektyve vis dažniau gamta, miestas, įvairios jo formos ir šešėlių žaismas. Klasikinė fotografija ir socialinių tinklų pasaulisO kaip Faustas vertina mobiliąją fotografiją?Jis sako, kad spontaniškumas fotografijoje yra vertingas. Žmonės fotografuoja tai, ką pamato čia ir dabar. Kartais taip elgiasi ir jis pats, bet tam naudoja fotoaparatą.„Kartais aš irgi nufotografuoju, pavyzdžiui, supuvusį obuolį, jei man gražios tos puvinio dėmės. Gal fotografuočiau ir baravykus, bet negrybauju“, – šypsosi Faustas.Jo nuomone, bet kuriuo atveju fotografija ugdo estetinį skonį. Kad gražiai nufotografuotum, kartais reikia nebijoti atsitūpti, atsigulti, pažvelgti į objektą iš kito kampo.„Todėl vertinu mobilografijos kūrėjus, nes jie tobulėja ir siekia kaskart padaryti geriau“, – atlaidus mėgėjams klasikinės fotografijos gerbėjas. Nevilioja Fausto ir socialiniai tinklai.„Man iš principo nepatinka socialiniai tinklai. Nes nėra saugumo. Man tai kaip šiukšlynas, jokios atrankos, aš ten nenoriu būti“, – atvirai sako fotografas.Jam kur kas mielesnis gyvas bendravimas. Todėl jis eina į renginius Alytuje, važiuoja į parodas Kaune ar Vilniuje, pabendrauja su kolegomis ir viską gauna betarpiškai.

F. Augustinui artimas ir fotonovelės žanras. Būtent tai fotografą atvedė į kūrybinį tandemą su eiles rašančiu alytiškiu Linu Vitkausku.Faustas džiaugiasi, kad Linas jo poetiškose nuotraukose atranda paralelių su savo mintimis. Iš šios kūrybinės bendrystės gimė ne tik parodos, bet ir keli leidiniai.Bendrą kalbą fotografas rado ir su Alytaus Putinų gimnazijos bendruomene. Čia vyksta meninės pamokos-edukacijos, rengiamos jo nuotraukų parodos.

Faustas – ryto žmogus. Jo diena prasideda anksti. „Miegoti einu apie devintą valandą. Keliuosi kasdien pusę šešių. Nenaktinėju“, – sako jis. Ankstyvas rytas jam suteikia galimybę daug nuveikti. Mėgdavęs net Vilniuje atsidurti septintą ryto – tada galima užsukti į Kalvarijų turgų. Ten fotografas turi ir savo mėgstamų dalykų. Pavyzdžiui, duoną su kalendromis. „Nors pastaruoju metu beveik nevalgau duonos. Bet jei perku, tai tik turguje,“ – atvirauja Faustas. Alytaus turguose jis yra atsirinkęs kelis ūkininkus, iš kurių perka produktus. Po Alytų Faustas vaikšto pėsčiomis. „Mėgstu pakalbėti ne į temą. Kas daugiausia žino apie Alytų? Taksistai. Aš irgi toks. Tik jie vietoje stovi ir stebi, o aš vaikštau“, – juokiasi fotografas F. Augustinas. Kartais jis padaro dokumentų nuotraukų ir benamiams, nemokamai, nes patinka su jais bendrauti, klausytis jų istorijų. Fotografija Faustui – nuolatiniai stebėjimai ir ieškojimai. To, kas gražu, įdomu ir prasminga. Mūsų mieste. Ir taip jau beveik 40 metų!

Komunikacijos skyriaus informacija