Atrasti Dzūkiją bus dar paprasčiau – žymūs statiniai keliasi į skaitmeninę erdvę

Dzūkijoje trimatėmis technologijomis skaitmeninami išskirtinės vertės kultūros ir architektūros statiniai – nuo pilių ir dvarų iki sakralinių ansamblių. Jie taps nacionalinės skaitmeninio kultūros turinio platformos „ekultūra“ dalimi ir jau gegužę bus prieinami visuomenei virtualioje erdvėje.

Tarp Dzūkijos regione skaitmeninamų objektų – Trakų salos pilis, Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių kompleksas, Užutrakio dvaro sodybos kompleksas, Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčios kompleksas. Šie skirtingų laikotarpių statiniai atspindi regiono architektūrinę įvairovę ir turtingą istoriją.

Iš viso Lietuvoje jau suskaitmenintas 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Visus juos bus galima pamatyti gegužę startuosiančioje nacionalinėje skaitmeninio kultūros turinio platformoje „ekultūra“.

„Kultūros paveldo skaitmeninimas nėra vien technologinis projektas – tai ilgalaikė nacionalinė investicija į mūsų kultūrinę atmintį. Kurdami tikslius skaitmeninius paveldo objektų atvaizdus siekiame išsaugoti turtingą Lietuvos kultūros paveldą ateities kartoms, atverti jį visuomenei ir užsienio auditorijai. Kartu tai yra galimybė apsaugoti svarbiausius šalies paveldo objektus galimų grėsmių akivaizdoje – nuo duomenų praradimo iki karo ar kitų krizių atvejų“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Pasak jos, skaitmeninis paveldas taip pat leidžia regionams tapti labiau matomiems nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, o kultūros lobynams – būti pasiekiamiems nepriklausomai nuo fizinės vietos.

Pasak Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Jolantos Masiulienės, Dzūkija išsiskiria savita gamta ir gyvomis tradicijomis. Pietryčių Lietuvos „miškų karalystėje“, gausu pušynų, smėlio kalvų, upių ir ežerų.

„Dzūkija apjungia labai skirtingas, bet viena kitą papildančias patirtis – nuo sveikatinimo turizmo Druskininkuose iki kultūrinio pažinimo Čiurlionio gimtinėje Varėnoje. Regionas traukia savo gamtos įvairove: Ūlos upės slėniais, aukštapelkėmis, pažintiniais takais, apžvalgos bokštais ar net nakvyne nameliuose medžiuose. Čia taip pat gyva vietos kulinarinė tradicija – nuo grikinių babkų iki kitų autentiškų patiekalų, kurie leidžia pažinti regioną per skonius“, – sako J. Masiulienė.

Jos teigimu, skaitmeniniai svarbiausių objektų modeliai gali būti naudinga priemonė šias patirtis pristatyti plačiau, jei jie yra kryptingai integruojami į turizmo turinį ir sprendimus.

„Toks projektas gali tapti svarbia turinio baze regionams – tiek edukacijoms, tiek rinkodarai ar turizmo skatinimui. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali prisidėti prie regiono patrauklumo ir išskirtinumo formavimo“, – pastebi J. Masiulienė.

Dzūkija – vienas aktyvesnių Lietuvos turizmo regionų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, 2024 m. Dzūkijos savivaldybėse apsistojo daugiau nei 456 tūkst. turistų, tai sudaro apie 11,1 proc. viso šalies turizmo srauto. Apie penktadalį jų sudarė užsienio svečiai, daugiausia atvykę iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos ir Izraelio, taip pat iš Ukrainos.

„Skaitmeninimo metu objektai fiksuojami tiek iš išorės, tiek iš vidaus, naudojant antžeminius lazerinius 3D skenerius ir dronus. Tokiu būdu surenkami itin tikslūs duomenys apie pastato formas, architektūrinius elementus ir konstrukcijas. Iš šių duomenų kuriami vadinamieji skaitmeniniai dvyniai – detalūs 3D modeliai, leidžiantys virtualiai tyrinėti objektą ir analizuoti jo būklę“, – Donatas Kubilius, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas, atsakingas už Lietuvos kultūros paveldo objektų skaitmeninimą 3D technologijomis platformai „ekultūra“.

Pasak jo, dronai leidžia užfiksuoti antžeminiams skeneriams nepasiekiamas vietas – stogus, bokštus ar sudėtingas architektūrines detales, todėl galutinis 3D modelis tampa itin tikslus ir išsamus.

Tokie duomenys gali būti naudojami ne tik pažinimo ir edukacijos tikslais, bet ir planuojant restauravimo darbus ar tiksliai atkuriant objektą jo pažeidimo ar sunaikinimo atveju.

Projektas „ekultūros“ platformos sukūrimas“ finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis, jam skirta 23,8 mln. eurų.