Baltarusija - kol kas nei draugas, nei priešas

Demokratinių permainų banga nuvilnijo per dvi posovietines šalis - Ukrainą ir Gruziją. Puse lūpų net imta kalbėti apie tolesnę ES plėtrą. Tuo tarpu artimiausia mūsų kaimynė darėsi vis uždaresnė ir labiau nutolusi. Per ilgą laiką paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka buvo atšaldęs tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos šalių norą kalbėtis.

Kad ir koks skirtingas abiejų šalių gyvenimas beatrodytų, Lietuvos ir Baltarusijos santykiai niekada nebuvo labai prasti. Nors diplomatiniuose santykiuose dažnai vyraudavo štilis, pamiršti vieniems apie kitus ir dabar neleidžia bendradarbiaujantys verslininkai. Pavyzdžiui, kasmet nuo 2005 metų Lietuvoje rengiamas Baltarusijos ekonomikos forumas. Kiekvienais metais abipusės šalių prekybos apimtis sudaro apie 4 milijardus litų.

Kita nepaprastai svarbi bendradarbiavimo sritis - šalių pasienis. Juk Lietuva šiuose postuose saugo ne tik savo, bet ir visos Europos Sąjungos sieną. Pagal rugsėjį pasirašytą susitarimą iki 50 kilmetrų atstumu nuo sienos gyvenantys žmonės galės keliauti į kaimyninę šalį su specialiais leidimais. Lietuvoje šia tvarka galės pasinaudoti apie 800 tūkstančių Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos ir Druskininikų rajonų gyventojų.

Mūsų šalyje prieglobstį randa daugybė režimo persekiojamų Baltarusijos disidentų. Norėdami išvengti represijų, o kartu pernelyg nenutolti nuo tėvynės, svečiuodamiesi Lietuvoje jie skleidžia informaciją visam pasauliui apie padėtį savo šalyje. 2004 metais apskritai įvyko precedento neturintis atvejis - į Vilnių iš Minsko persikėlė visas Europos Humanitarinis universitetas.

Pagrindinis trukdis ES pilnavertiškai kalbėtis su Baltarusija - pamintos žmogaus teisės ir demokratiniai principai. Atėjęs į valdžią A.Lukašenka savo oponentus išvaikė tokiomis žiauriomis priemonėmis, kaip elgėsi tik mūsų protėviai XIII a. Represijų ragauja ir paprasti visuomeniškai aktyvūs žmonės. Kyla abejonių dėl rinkimų skaidrumo.

Tačiau demokratinės šalys net ir čia rodo gerą valią ir stengiasi užmegzti savotiškus mainus su režimu. Pavyzdžiui, ES neseniai dar metams sustabdė sankcijas aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams - jie ir toliau galės atvykti į ES. Nelengvus laikus išgyvenanti Baltarusijos opozicija tiek Lietuvai, tiek visai Europai yra toks pat svarbus partneris kaip ir oficialusis Minskas. Tą puikiai atspindi ir mūsų Prezidentės ir kitų šalių lyderių veiksmai - jie kalbasi tiek su A.Lukašenka, tiek su opozicijos atstovais.

Po Berlyno sienos griuvimo Europos Sąjunga palaipsniui išsiplėtė, tačiau tikslas vienyti ir laisvinti Europą liko. Todėl visoms artimiausioms savo kaimynėms ES siūlo privilegijuotą partnerystę, kurios pagrindas - žmogaus teisių ir demokratijos užtikrinimas, teisinės valstybės kūrimas ir rinkos ekonomika.

Norėdama suaktyviniti bendradarbiavimą su rytinėmis kaimynėmis, ES sukūrė „Rytų partnerystės" planą, pagal kurį 6 šalys, tarp kurių ir Baltarusija, yra skatinamos gilinti politinius ir ekonominius ryšius su ES. Nors ši iniciatyva nenumato šių šalių narystės ES, reformoms ir bendriems projektams skiriama solidi 600 milijonų eurų parama. Pagrindinis tokios partnerystės dokumentas - dvišalis susitarimas, kurios Baltarusija su ES iki šiol nėra pasirašiusi.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko, jau visai netrukus Lietuva, Baltarusija ir Ukraina Europos Komisijai pateiks trišalį susitarimą dėl „Rytų partnerystės" plano įgyvendinimo, numatančio demokratijos, ekonominės integracijos, energetikos saugumo ir ryšių tarp žmonių projektus. Šiuo planu nesidžiaugs vienintelė plane neįrašyta Lietuvos kaimynė - Rusija. Vis dėlto pasilikime optimistais - galbūt suradę bendrą kalbą su Baltarusija, glaudesniam bendradarbiavimui paskatinsime ir Rusiją? Juk tiesiog nuleisti rankas ir nieko nedaryti - visada lengviausia.

Nereikia pamiršti, kad už politikų ir jų pareiškimų, mūsų kaimynystėje gyvena žmonės, netgi labai panašūs į mus. Galima tik viltis, kad nuolatinis bendravimas su Europa net ir ciniškiausiam diktatoriui primena apie pamintas laisves ir teises. Savo ruožtu naujieji ES pareigūnai - prezidentas ir užsienio reikalų ministrė visiems kaimynams galės pasiūlyti vieningesnį ir tikslingesnį bendradarbiavimą.