Alytaus gyventojai turi milijardinių santaupų, tačiau jas tvarko neefektyviai

Alytaus apskrities gyventojai šalies bankuose yra sukaupę rekordiškai daug santaupų – daugiau nei vieną milijardą litų. Daugiau nei pusę šios sumos sudaro Alytaus miesto gyventojų finansinis turtas. Dar didesnes sumas šalies gyventojai turi atsidėję namuose, santaupas kaupdami grynaisiais pinigais.

Banko taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius atkreipia dėmesį, kad, išmokę geriau planuoti savo kasdienes išlaidas ir įpratę atsidėti dalį pajamų, gyventojai turėtų pradėti rūpintis ir santaupų vertės išsaugojimu. Patys priimtiniausi santaupų kaupimo ir valdymo būdai Lietuvoje išlieka sąskaita ir indėlis banke arba namuose laikomi grynieji pinigai. Taip lėšas kaupia 80 proc. taupančiųjų. Tačiau tokiu būdu kaupiamas finansinis turtas nėra apsaugotas nuo infliacijos poveikio, dėl ko kasmet praranda dalį turėtos perkamosios galios.

„Akivaizdu, kad ekonominis sunkmetis gyventojus išmokė finansinės drausmės – pradėjome aktyviau kaupti finansinį rezervą. Tai geroji žinia. Blogoji žinia – gyventojai santaupas tebetvarko konservatyviai, jų „neįdarbina“, todėl kasmet praranda dalį santaupų vertės“, – sako L. Grinevičius. Pasak L. Grinevičiaus, nors dažnas gyventojas žino, kad laikas yra nematomas pinigų vertės vagis, tačiau retas kuris iš tiesų įvertina, kiek nuostolių gali atnešti neefektyvus taupymo būdas. „Tarkime, jei 2006 m. „juodai dienai“ buvote sutaupęs 10 tūkst. litų ir juos laikėte savo banko sąskaitoje ar dar blogiau – namuose po čiužiniu, tai šių metų pradžioje jų vertė tebus kiek daugiau nei 7 tūkst. litų. Nors ir tebeturėsite tuos pačius 10 tūkst. litų, tačiau dėl paaugusių kainų šiandien už juos galėsite įsigyti kur kas mažiau. Pasyviai laikomos santaupos minėtu laikotarpiu spėjo nuvertėti apie 25 proc.“, – pabrėžia ekspertas.

Tie gyventojai, kurie ne tik kaupia santaupas, bet ir rūpinasi jų vertės išsaugojimu, apsaugai nuo infliacijos, pasak L. Grinevičiaus, dažniausiai renkasi saugias, nedidelės finansinės grąžos investicines priemones. Populiariausios priemonės santaupų vertei išsaugoti Alytaus apskrityje, kaip ir visoje šalyje, yra terminuotieji indėliai. Tokią priemonę Alytuje renkasi 8 proc. santaupų turinčių banko klientų. Mažiau nei po 1 proc. klientų santaupas investuoja į Vyriausybės taupymo lakštus, investicinius fondus bei investicinius indėlius.

„Būtina atkreipti dėmesį, kad investavimas santaupų vertei išsaugoti nėra tas pats, kaip investavimas pelnui gauti. Vertei išsaugoti reikia rinktis žemos rizikos priemones, kurios leidžia planuoti būsimą finansinę grąžą ir garantuoja, kad investuota suma sugrįš klientui. Taip investuojant galbūt ne visada pavyks visiškai likviduoti infliacijos poveikį turimoms santaupoms, tačiau jį gerokai sušvelnins“, – pažymi banko atstovas.

L. Grinevičius taip pat atkreipia dėmesį į poreikį pasirinkti kelias investicines priemones: „Sudarant finansinio rezervo „įdarbinimo“ planą būtina pasirinkti kelias skirtingos trukmės priemones, kurios padės užtikrinti lėšų likvidumą. Nors taip retai nutinka, kad vienu metu prireiktų visų turimų santaupų, tačiau pasirinkus skirtingos trukmės priemones būsite tikri, kad esant reikalui sąskaitoje visada turėsite dalį „laisvų“ pinigų. O jų neprireikus, vėl galėsite investuoti“.

Rekomenduojamas finansinis rezervas turėtų būti ne mažiau kaip šešių mėnesių pajamų dydžio. „Vadinamajai finansinei pagalvei sukaupti finansų specialistai pataria kas mėnesį atsidėti po 10 proc. gaunamų pajamų. Vadinasi, Alytaus apskrities, kur vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra daugiau nei pusantro tūkst. litų, gyventojas tam tikslui kas mėnesį turėtų atsidėti maždaug po 150 litų. Taip kaupdamas po penkerių metų alytiškis jau turės „finansinę pagalvę““, – sako banko atstovas.