Atgimsta istorinis projektas – tikimasi, kad šliuzas per Kauno HE atvers vandens kelią į Alytų ir pagyvins pramoginę laivybą

Į dienos šviesą stumiasi dar sovietiniais laikais suplanuotas šliuzo per Kauno hidroelektrinės (HE) užtvanką projektas – liepą paruošta jo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita – anot jos, šliuzu naudotųsi tiek keleiviniai, tiek krovininiai laivai, o labiausiai pagyvėtų pramoginė laivyba Nemunu.

Kaip teigiama PAV ataskaitoje, Nemuno aukštupio ir žemupio sujungimas prisidėtų prie laivybos plėtojimo, nes Nemunas galėtų jungti Lietuvos vandens kelių tinklą su Europos tinklu: aukštupyje – per Augustavo kanalą, žemupyje – per Kuršių marias.

Būtų statoma maksimalių matmenų – 17 metrų pločio – konstrukcija, kurioje tilptų 16 metrų pločio laivai. Sezono metu šliuzas bus atidaromas iki keturių kartų per parą – didelė dalis laivų bus pramoginiai, o krovininiai laivai plauks 1–2 kartus per savaitę.

„Pramoginiai laivai taip pat negali praplaukti Kauno HE užtvankos, todėl jeigu norima tęsti ištisinį maršrutą Klaipėda–Nemuno aukštupys kryptimis, jie turi būti iškeliami kranais arba slipu, pervežami iki nuleidimo vietos, kur nuleidžiami į vandenį taip pat naudojant kraną arba slipą. Šliuzo įrengimas atvertų galimybę pramoginiams laivams persikelti per Kauno HE“, – teigiama ataskaitoje.

Anot jos, būtų galima įveiklinti upės krantines šalia įkuriant restoranus ar kavines.

Šliuzą numatoma projektuoti 2029–2031 metais, statyti – 2032–2035 metais.

Kaip rašė BNS, dar 2021 metais Susisiekimo ministerija, Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) ir Kauno savivaldybė pasirašė memorandumą dėl šliuzo per Kauno HE užtvanką įrengimo.

„Šliuzas buvo „nupieštas“ statant Kauno hidroelektrinę, tačiau, kaip ir daugelis projektų, vėliau padėtas į stalčių. Atgaivinome šią idėją ir dabar mažais žingsniais nešame ant savo pečių. Norėtume, kad viskas vyktų kur kas greičiau, bet tai yra grandiozinis projektas, kuriam reikalingi įvairių institucijų derinimai“, – pranešime teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Savivaldybė anksčiau yra skelbusi, jog šliuzas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo sujungiant visą beveik 500 kilometrų nuo sienos su Baltarusija iki sienos su Karaliaučiumi besidriekiančią Nemuno atkarpą.

Savo ruožtu VVKD Laivybos direktorius Aurelijus Rimas pabrėžė, kad tai būtų nacionalinės svarbos statinys, o vėliau nebūtų galimos jokios rekonstrukcijos, todėl svarbu apgalvoti visas detales.

Buvęs VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas BNS 2023 metais yra teigęs, kad iki 2029-2030 metų „tikrai realu“ turėti šliuzą. Tuomet skelbta, kad jo vertė siekia 70 mln. eurų.

Šiuo metu iš Klaipėdos į Nemuno aukštupyje esančias savivaldybes – Prienus, Alytų, Druskininkus – Nemunu laivais plukdomi kroviniai perkraunami į sunkvežimius Marvelės prieplaukoje Kaune ir likusią atkarpą gabenami sausumos keliais.

Planuojama, kad laivais gabenamų krovinių kiekiai galėtų išaugti 3–6 kartus: šiuo metu tarp Kauno ir Klaipėdos laivais gabenama apie 35 tūkst. tonų krovinių per metus, o tikslas – 100–200 tūkst. tonų.

Autorė Evelina Paškovskytė