Kokia jūsų teatro temperatūra? Alytaus miesto teatras pradeda 37-ąjį sezoną

Žaidime dalyvavo bėgikė, olimpietė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė, Alytaus miesto savivaldybės mero patarėja Goda Prapuolenytė - Leonavičienė, „Pokyčių ambasados“ įkūrėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Žmonių su negalia teisių komisijos narė Klementina Gruzdienė, teatro strateginio rėmėjo „Vita Baltic International“ vadovas Karolis Valukonis, Žaliojo choro atlikėjas Gustas Nikulinas ir žaidimo rėmėjo fantazijos.lt boružėlė.

Po užuominomis slėpėsi šešios vietos Alytuje, susijusios su miesto teatru ir jo istorija. Tai net keletą metų teatro namais buvę Šaulių namai, aikštele šokio spektaklio „Šokiai mėnesienoje“ premjerai tapęs istorinis restoranas „Nemunas“, Žalioji amatų mokykla, šalia kurios kadaise stovėjo repeticijų salė, Angelų sargų bažnyčia, susijusi su pirmąja šio sezono premjera „Ragana ir lietus“, net keletą spektaklių įkvėpusio rašytojo Jurgio Kunčino biblioteka, oficialioji teatro „mama“ Alytaus miesto savivaldybė. Dalyviai finišavo Alytaus miesto teatre, karščiausiame taške mieste.

Kiekviename taške žaidimo dalyviai rinko temperatūros laipsnius - akcijos rėmėjo „Volfas Engelman“ giros skardines. Tikslas – suspėti per 37 minutes surinkti 37 laipsnius. Greičiausiai tai padarė ir teatro strateginio rėmėjo „Vita Baltic International“ įsteigtą prizą laimėjo fantazijos.lt boružėlė.

Kūno temperatūrai pasiekus 37 laipsnius žmogus pradeda jaustis lyg nesavas. Kartais tai fizinė organizmo reakcija, kartais – emocinė. Termometre ši riba pažymėta ryškiai raudona linija, kurią peržengti intuityviai pavojinga. Tai žmogaus kūno temperatūros riba, ties kuria baigiasi komforto zona. Jutiminėje oro temperatūroje 37 laipsniai taip pat žymi pavojaus ribą.

Ar teatras ir žmogaus kūno bei emocinė temperatūra yra susiję? Ar spektaklis turi priversti publiką išeiti iš komforto zonos? O galbūt kaip tik privalo sukurti steriliai saugią ir komfortišką aplinką? Ar emocionaliai ribinėse scenose aktoriaus temperatūra gali būti artima karštinei? O žiūrovo? Galiausiai, ar teatras gali ne tik pamatuoti, bet ir pakelti ar „numušti“ žmogaus emocinę temperatūrą? Tai klausimai, į kuriuos Alytaus miesto teatras kartu su žiūrovais bandys atsakyti 37-ajame sezone.

Jurgos Ivanauskaitės romanas „Ragana ir lietus“, dienos šviesą išvydęs nepriklausomybės pradžioje, buvo uždraustas vos tik išleidus ir iš karto tapo naujos laisvės simboliu Lietuvoje. Šiandien jis ateina į Alytaus miesto teatro sceną – jau nebe toks šokiruojantis, tačiau ne ką mažiau atviras, jautrus ir deginantis iki pat sielos gelmių.

Spektaklį „Ragana ir lietus“ stato Milda Mičiulytė, vieno mėgstamiausių ir lankomiausių spektaklių Alytaus miesto teatre „Baltaragio malūnas“ režisierė. Premjera - jau spalio 2, 3 d.

„Kuriant spektaklius mane pirmiausia patraukia gera literatūra. Taip atsitiko ir su Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietumi“. Tai yra kompleksiškas kūrinys, kurį galima keletu sluoksnių perteikti ant scenos. Ji rašo labai vizualiai, jos tekstuose svarbūs ne tik įvykiai, bet ir atmosfera, sapniški vaizdai, simboliai. Tokia yra ir mano teatro kalba“, - pasakoja režisierė M. Mičiulytė.

Jau tampa malonia tradicija, jog žiemą Alytaus miesto teatras pasitiks pristatydamas premjerą mažiesiems žiūrovams. Šį kartą – tai spektaklis pagal žymaus lenkų rašytojo, gydytojo, pedagogo, vaikų teisių gynėjo romaną „Karalius Motiejukas Pirmasis“, kurį režisuoja Arvydas Lebeliūnas. Premjera - gruodžio 12 d.

Pagrindinis spektaklio herojus – Motiejukas, kuris netikėtai tampa karaliumi. Jis dar yra vaikas, nelabai supranta, kaip veikia valstybė, politika ir valdžia, tačiau greitai pamato vieną dalyką: suaugusieji sprendžia viską už vaikus. Motiejukas nusprendžia reformuoti valstybę. Jis siekia, kad vaikai turėtų daugiau teisių ir įtakos, bando pakeisti valstybės valdymą ir sukurti vaikams geresnį gyvenimą.

Spektaklyje „Karalius Motiejukas Pirmasis“ keliamas klausimas šiandien aktualus ne tik vaikams, bet ir kiekvienam iš mūsų: kodėl suaugusieji, kurie moka valdyti valstybę, taip dažnai nesugeba sukurti teisingo pasaulio?

Kaip kinta teatro temperatūra pakeitus aplinką? Alytaus miesto teatro aktoriai tai pajus jau greitai. Spalio mėnesį režisieriaus Kirilo Glušajevo spektaklis „Broliai ir seserys“ pagal Dmitrijaus Boguslavskio pjesę bus pristatytas tarptautiniame festivalyje „Kierunek Wschód“ Balstogėje (Lenkija).

„Kierunek Wschód“ – tai jau dešimtą kartą rengiamas festivalis. Kasmet čia pristatomi ryškiausi rytų Europos šalių teatrų pastatymai. Šių metų programoje - trupės iš Lenkijos, Armėnijos, Gruzijos, Šiaurės Makedonijos, Lietuvos, taip pat svetur gyvenantys ir kuriantys baltarusių menininkai.

„Broliai ir seserys“ - jau ketvirtas Alytaus miesto teatro spektaklis, pristatomas šio festivalio programoje. Anksčiau čia pristatyti spektakliai „Marytė“ (rež. Stas Zhirkov), „Viešbutis renesansas“ (rež. Matteo Spiazzi) ir „(Ne)vaikų žaidimai“ (rež. Albertas Vidžiūnas).

Balandžio mėnesį teatro mylėtojų lauks trečioji sezono premjera. Tai spektaklis „154 Šekspyro melai“, sukurtas atsispiriant nuo Šekspyro sonetų ir kūrybinių dirbtuvių su Alytaus moksleiviais. Režisierius Jonas Tertelis kartu su teatro aktoriais ir miesto moksleiviais užsidarys teatrinėje laboratorijoje, kurioje pamėgins pajusti, kaip keitėsi Šekspyro ir jo sonetų temperatūra per pastaruosius 400 metų ir kaip ji keičiasi „įliejant“ karšto jaunatviško šiandienos kraujo.

J. Tertelis - žinomas teatro, kino ir video režisierius, kuriantis įvairiuose Lietuvos teatruose. Jo darbai rodyti Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Klaipėdos jaunimo teatro, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro ir kitų teatrų scenose. Menininkas kartu su kitais kūrėjais apdovanotas prestižiniu Auksiniu scenos kryžiumi.

Sezoną užbaigs rumunų režisierės Catinca Drăgănescu spektaklis „Antigonė“ pagal antikinę Sofoklio pjesę, šiandien tapusią kaip niekad aktualia. Tai spektaklis apie vidinės tiesos ir galios konfliktą. Valdžios sprendimai ir priimami įstatymai staiga ima prieštarauti moralės ir žmogiškumo normoms. Antigonė stoja tam skersai kelio. Pasipriešinimas netiesai ir galios demonstravimui - visa tai matome šių dienų Lietuvos kultūros, politikos ir sporto pasaulyje. Pilietinį judėjimą „Kultūros asamblėja“ inicijavusios kultūros lauko atstovės apskritai yra šių dienų Antigonės - drąsios, nebijančios sakyti tiesą ir kovoti iki galo, kad ir kiek tam reiktų laiko ir pastangų.

C. Drăgănescu yra neabejotinai viena ryškiausių režisierių, kūrusių Alytaus miesto teatre. Jos biografijoje - daugiau kaip 40 spektaklių, instaliacijų ir performatyvių projektų, sukurtų įvairiose Europos šalyse. Režisierės spektakliai pristatyti festivaliuose JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Čekijoje, Lenkijoje ir kitur. Spektakliuose C. Drăgănescu nuolat laiko ranką ant socialinių ir politinių aktualijų pulso. Jos kuriamas teatras ne tik pasakoja istoriją, bet ir įtraukia žiūrovą į keliamų klausimų svarstymą. Premjera Alytuje - birželio mėnesį.

Taigi, 37-ajame sezone Alytaus miesto teatro žiūrovų lauks keturios premjeros, kurios savo teatrine temperatūra koreguos kiekvieno iš mūsų emocinę temperatūrą. Kartais į teatrą ateisime karščiuodami, tačiau jau po dešimties minučių sėdėsime žiūrovų vietose nurimę, lyg gavę tabletę teatrinio paracetamolio. Kartais ateisime abejingai šalti, bet pakaks vos keleto paveikių scenų, kad mūsų temperatūra pakiltų ir išpiltų prakaitas. Kartais „užsikrėsime“ karštine nuo aktorių ir degsime kartu iki pat finalinės scenos. O kartais spektaklyje patirti išgyvenimai taip pakels temperatūrą, jog neužmigsime visą naktį - reikia ir tokių vakarų teatre. Iki susitikimo scenoje!

Alytaus miesto teatro informacija