Saulės elektrinės mitas, kuriuo lietuviai tiki iki šiol: ar jos tikrai neveikia žiemą?

Vienas populiariausių mitų Lietuvoje iki šiol skamba labai paprastai – „žiemą saulės elektrinė vis tiek nieko negamina“. Būtent dėl šios priežasties dalis žmonių vis dar abejoja, ar mūsų klimatas apskritai tinkamas tokiai investicijai. Tačiau realybė gerokai sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Taip, žiemą elektrinės generuoja mažiau elektros nei vasarą, tačiau teiginys, kad jos „neveikia“, yra vienas dažniausiai pasikartojančių ir labiausiai klaidinančių mitų.

Didelė dalis žmonių vis dar mano, kad moduliai elektrą gamina dėl karščio. Iš tikrųjų svarbiausias veiksnys yra saulės šviesa, o ne oro temperatūra. Tai reiškia, kad net ir šaltą žiemos dieną elektrinė gali gaminti elektrą, jei yra pakankamai dienos šviesos. Įdomu tai, kad kai kuriais atvejais moduliai vėsesniu oru net dirba efektyviau nei per didelius vasaros karščius.

Saulės moduliai elektrą gamina iš šviesos, o ne šilumos, todėl jie gali veikti ir šaltomis oro sąlygomis. Tyrimai rodo, kad aukšta temperatūra kai kuriais atvejais net mažina modulių efektyvumą. Būtent dėl šios priežasties saulės energetika sėkmingai naudojama ne tik pietų Europoje, bet ir Skandinavijos šalyse.

Nors elektrinės žiemą veikia, elektros pagaminama mažiau dėl kelių labai aiškių priežasčių. Pirmiausia – trumpesnės dienos. Lietuvoje žiemą saulės tiesiog turime gerokai mažiau nei vasarą. Kita svarbi priežastis – žemesnis saulės kampas. Saulės spinduliai žiemą krenta mažiau tiesiogiai, todėl moduliai gauna mažesnį energijos kiekį. Prie to prisideda ir dažnesnis debesuotumas. Lietuviška žiema retai būna idealiai saulėta, todėl generacija natūraliai krenta. Visgi, tai nereiškia, kad ji visiškai sustoja.

Dar vienas dažnas mitas, kad apsnigę moduliai tampa visiškai nenaudingi. Realybėje situacija kiek įdomesnė. Taip, storas sniego sluoksnis gali laikinai sumažinti gamybą arba ją sustabdyti, tačiau daugeliu atvejų sniegas nuo modulių nuslysta gana greitai dėl jų pasvirimo kampo ir tamsaus paviršiaus. Aplink esantis sniegas kartais net padeda. Baltas paviršius gali atspindėti daugiau šviesos į modulius ir šiek tiek pagerinti jų darbą saulėtomis žiemos dienomis.

Didelė problema ta, kad dalis gyventojų pirmą žiemą pradeda stebėti programėles ir lygina gruodžio generaciją su birželio rezultatais. Natūralu, kad skirtumas atrodo milžiniškas. Tiesa ta, kad saulės elektrinės efektyvumas vertinamas ne pagal vieną mėnesį, o pagal visų metų balansą. Lietuvoje didžioji dalis elektros pagaminama nuo pavasario iki rudens, o perteklinė energija dažnai kompensuoja silpnesnius žiemos mėnesius.

International Energy Agency rodo, jog saulės energetika sėkmingai veikia ir šiauresnio klimato regionuose, o metinė generacija išlieka pakankamai efektyvi net šalyse, kurios pasižymi ilgesnėmis žiemomis. Tai patvirtina, kad sezoniniai svyravimai yra normali sistemos veikimo dalis.

Didelę įtaką daro pats Lietuvos klimatas. Tamsūs lapkričio ir gruodžio mėnesiai daugeliui automatiškai sukuria įspūdį, kad saulės energija mūsų regione neturi prasmės. Prie mito prisideda ir socialiniai tinklai, kur žmonės kartais dalinasi vienos niūrios savaitės rezultatais, pamiršdami parodyti bendrą metinį vaizdą. Be to, dalis gyventojų vis dar tikisi, kad elektrinė kiekvieną mėnesį veiks vienodai intensyviai.

Ekspertai dažniausiai sutaria dėl vieno – vertinant saulės elektrinę svarbiausia žiūrėti į visų metų rezultatą, o ne į trumpą žiemos laikotarpį. Lietuvoje elektrinės projektuojamos būtent mūsų klimatui, todėl sezoniškumas jau būna įtrauktas į skaičiavimus. Ir nors žiemą elektrinė tikrai negamina tiek, kiek liepą ar rugpjūtį, teiginys, kad ji „neveikia“, šiandien yra labiau mitas nei realybė.