Intelektinės nuosavybės teisė ir dirbtinis intelektas atrankose: ką turi žinoti darbdaviai?

Rėmėjų turinys•gruod. 22 2025, 6:00

Dirbtinis intelektas (DI) jau seniai nebėra tik technologinis eksperimentas – jis tapo realiu įrankiu, kurį vis dažniau pasitelkia įmonės personalo atrankose. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir nemažai rizikų, ypač kai kalbama apie duomenų apsaugą, algoritmų skaidrumą ir teisėtą DI taikymą. Šioje srityje itin svarbų vaidmenį atlieka intelektinės nuosavybės teisė bei asmens duomenų apsaugos principai, kurie tampa neatskiriama šiuolaikinės personalo vadybos dalimi.

DI atrankose – didelės rizikos technologija

Pagal Europos Sąjungos dirbtinio intelekto reglamentą, darbuotojų atrankoje naudojamos DI sistemos priskiriamos prie didelės rizikos kategorijos. Tai reiškia, kad įmonė, net jei naudoja išorinio tiekėjo sukurtą įrankį, privalo užtikrinti, kad jo taikymas atitiktų visus teisinius ir etinius standartus. Advokatai pabrėžia, jog daugelis organizacijų klaidingai mano, kad atsakomybė už atitiktį tenka tik technologijos kūrėjui. Tačiau įmonė, kuri naudojasi DI įrankiu, tampa bendrai atsakinga už tai, kaip apdorojami kandidatų duomenys, kaip veikia algoritmas ir ar taikomi sprendimai nėra diskriminuojantys.

Klausimai, kuriuos būtina užduoti tiekėjui

Prieš pasirenkant DI sprendimą atrankoms, būtina išsamiai įvertinti tiekėją. Kiekvienas darbdavys turėtų paprašyti pateikti įrodymus apie rizikos vertinimą ir atitiktį teisės aktams. Svarbiausi klausimai tiekėjui galėtų būti šie:

Ar atliktas DI rizikos vertinimas ir ar galima susipažinti su jo ataskaita?
Kaip tvarkomi įrankyje įkeliami asmens duomenys ir kur jie yra saugomi?
Ar įrankis naudoja kliento duomenis savo modelio mokymui, ir ar galima to atsisakyti?
Kokie taikomi šifravimo, duomenų saugojimo bei prieigos kontrolės metodai?
Ar tiekėjas laikosi tarptautinių saugumo standartų, pavyzdžiui, ISO 27001?

Šie klausimai padeda įvertinti tiekėjo brandą, atsakomybę ir požiūrį į atitiktį. Jei tiekėjas negali pateikti aiškių atsakymų ar vengia dokumentuoti procesus, advokatai rekomenduoja ieškoti patikimesnio sprendimo.

Intelektinės nuosavybės teisė – ne tik kūrėjų, bet ir naudotojų atsakomybė

DI technologijos dažnai remiasi dideliais duomenų kiekiais, kurie gali būti saugomi ar apdorojami pasitelkiant įvairius algoritmus. Čia svarbu suprasti, kad intelektinės nuosavybės teisė apima ne tik pačios sistemos kūrimą, bet ir jos naudojimą.

Įmonė, pasitelkianti DI, turi įsitikinti, kad naudojamas įrankis nepažeidžia trečiųjų šalių teisių, pavyzdžiui, ar algoritmas nėra paremtas duomenimis, kurie buvo surinkti be sutikimo, ar autorių teisių saugoma informacija nebuvo panaudota be leidimo. Šiuos klausimus taip pat verta aptarti su teisininkais, nes atsakomybė už galimus pažeidimus gali tekti ne tik technologijos kūrėjui, bet ir jos naudotojui.

Advokatų vaidmuo užtikrinant atitiktį

Tinkamai pasirinktas ir įvertintas DI sprendimas gali padėti atrankų procesą padaryti efektyvesnį, sumažinti subjektyvumą ir sutaupyti laiko. Tačiau tam, kad technologija būtų naudojama atsakingai, būtina pasitelkti teisininkus, kurie išmano tiek darbo teisės, tiek duomenų apsaugos bei intelektinės nuosavybės teisės niuansus. Advokatai gali padėti įvertinti tiekėjų sutartis, parengti vidaus politiką dėl DI naudojimo, nustatyti atsakomybės ribas ir užtikrinti, kad organizacija atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tai leidžia išvengti ne tik teisinių ginčų, bet ir reputacijos rizikos.

Atsakingas požiūris – sėkmingo DI taikymo pagrindas

Dirbtinio intelekto integracija į atrankų procesus yra neišvengiama ateities tendencija, tačiau kartu tai ir atsakomybės klausimas. Įmonės, kurios laikosi teisinių reikalavimų, vertina rizikas ir bendradarbiauja su kvalifikuotais teisininkais, gali naudoti DI užtikrintai ir skaidriai. Galiausiai, atsakingas požiūris į technologijas nėra tik teisinė pareiga – tai ir pasitikėjimo, ir verslo patikimumo pagrindas.