Dantų implantacija – ar visi dantistai gali implantuoti dantis?

Jei kada nors ieškojote informacijos apie dantų implantus, tikriausiai pastebėjote – beveik kiekviena odontologijos klinika Lietuvoje siūlo implantaciją. Natūraliai kyla klausimas: ar tai reiškia, kad bet kuris dantistas gali įsriegti implantą? Atsakymas trumpas – ne. O ilgesnis atsakymas yra daug įdomesnis ir svarbus kiekvienam, svarstančiam apie šią procedūrą.

Kaip pabrėžia Implantacija.lt klinikos gydytojai, dantų implantacija nėra tiesiog „varžtelio įsukimas“. Tai pilnavertė chirurginė operacija. Danties implantas – tai nedidelis sraigtas iš biologiškai suderinamo titano, kuris įsriegiamas į žandikaulio kaulą ir pakeičia prarastos danties šaknį. Ant jo vėliau tvirtinamas vainikėlis, tiltas ar protezas.

Sėkmingai implantacijai reikia įvertinti daugybę dalykų: kaulo kiekį ir kokybę, sinusų padėtį, nervų eigą, sąkandį, bendrą sveikatos būklę, rūkymą, lėtines ligas. Procedūra atliekama su vietine nejautra, reikalauja sterilumo, preciziško planavimo ir chirurginių įgūdžių. Būtent dėl to ji priskiriama ne terapiniam, o chirurginiam gydymui.

Lietuvoje žodis „dantistas“ kasdienėje kalboje reiškia viską. Tačiau odontologijoje yra aiški specializacija:

Pačio implanto įsriegimą turi atlikti gydytojas, turintis chirurginį paruošimą. Tai reiškia, kad burnos higienistas, odontologo padėjėjas ar gydytojas be chirurginės kompetencijos implantuoti negali ir neturi teisės.

Svarbu suprasti – Lietuvoje nėra atskiros „implantologo“ licencijos. Implantologija yra kompetencija, o ne atskira specialybė, įrašyta diplome. Teisę implantuoti turi šie specialistai, jei turi galiojančią licenciją, kurią išduoda Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai:

1. Burnos chirurgas. Tai dažniausias pasirinkimas. Baigęs burnos chirurgijos rezidentūrą, gydytojas gauna licenciją, leidžiančią atlikti chirurgines procedūras, įskaitant implantaciją ir kaulo regeneraciją. Jie kasdien dirba su kaulu, minkštaisiais audiniais, sudėtingais atvejais.

2. Veido ir žandikaulių chirurgas. Gydytojas, turintis dvigubą – medicinos ir odontologijos – išsilavinimą. Atlieka pačias sudėtingiausias rekonstrukcijas, kai reikia didelių kaulo priauginimų, sinuso dugno pakėlimų.

3. Periodontologas. Kadangi periodontologai specializuojasi dantenas ir kaulą supančiuose audiniuose, jie puikiai išmano audinių valdymą ir dažnai implantuoja, ypač kai svarbi estetika priekinėje zonoje.

4. Bendros praktikos odontologas su papildoma kompetencija. Bendros praktikos odontologas Lietuvoje taip pat gali implantuoti, bet tik su sąlyga – jis turi būti baigęs akredituotus implantologijos kursus, stažuotes, įgijęs praktikos prižiūrint patyrusiems chirurgams ir nuolat keliantis kvalifikaciją. Be šio papildomo pasiruošimo, net ir turėdamas licenciją, jis neturėtų imtis chirurgijos.

Praktikoje dažniausiai veikia komanda: implantą įsriegia burnos chirurgas ar periodontologas, o vainikėlį ant jo pagamina ir pritaiko odontologas ortopedas. Tai užtikrina geriausią rezultatą.

Priežastys labai žmogiškos ir profesinės:

1. Reikalinga visai kita įranga. Implantacijai būtinas 3D rentgenas (kūginio pluošto kompiuterinė tomografija), chirurginis mikromotoras, sterili chirurginė aplinka, navigaciniai šablonai, implantų sistema. Mažai bendros praktikos kabinetų tai turi.

2. Ilgas papildomas mokymasis. Norint saugiai implantuoti, vien universiteto neužtenka. Reikia metų kursų Lietuvoje ir užsienyje, darbo su modeliais, asistavimo operacijose, mokymosi valdyti komplikacijas. Tai investicija, kuriai ryžtasi ne visi.

3. Atsakomybė ir patirtis. Implantacija yra chirurgija. Galimos komplikacijos – nervo pažeidimas, sinuso perforacija, infekcija, implanto neprigijimas. Patyręs chirurgas žino, kaip jų išvengti ir ką daryti, jei jos įvyksta. Dėl to daug bendros praktikos odontologų sąmoningai siunčia pacientus kolegoms chirurgams.

4. Praktikos kiekis. Geri implantologai per metus atlieka šimtus implantacijų. Jei gydytojas implantuoja 5 kartus per metus, jo ranka tiesiog negali būti tokia tiksli.

Kaina ir graži reklama neturėtų būti vieninteliai kriterijai. Štai draugiškas kontrolinis sąrašas prieš priimant sprendimą:

1. Paklauskite apie licenciją ir specializaciją. Ar tai burnos chirurgas, periodontologas ar bendros praktikos odontologas su implantologijos kompetencija? Licenciją galite pasitikrinti Odontologų rūmų registre.

2. Kiek implantacijų gydytojas atlieka? Drąsiai klauskite. Patyręs specialistas mielai papasakos apie savo atvejus, parodys nuotraukas prieš ir po.

3. Kaip vyksta planavimas? Šiuolaikinė implantacija neprasideda nuo kėdės. Pirmiausia turi būti atlikta 3D tomografija, skaitmeninis planavimas kompiuteryje, aptartas gydymo planas, kaulo priauginimo poreikis, protezavimo tipas. Jei siūloma implantuoti be 3D nuotraukos – tai raudona vėliava.

4. Kokius implantus naudoja ir kokią garantiją suteikia? Patikimos klinikos dirba su pasaulyje pripažintomis implantų sistemomis (Straumann, Nobel Biocare, Astra Tech ir pan.), kurios turi ilgalaikius mokslinius tyrimus. Taip pat suteikia aiškią garantiją pačiam implantui ir darbui.

5. Kas bus, jei kažkas vyks ne pagal planą? Geras gydytojas visada papasakos ne tik apie privalumus, bet ir apie rizikas, priežiūrą po operacijos, gijimo laiką ir ką daryti komplikacijos atveju.

Taigi, ar visi dantistai gali implantuoti dantis? Formaliai – gali tik tie, kurie turi chirurginį pasiruošimą ir papildomą implantologijos kompetenciją. Praktiškai – implantuoti turėtų tik tas, kuris tai daro nuolat, turi tinkamą įrangą, komandą ir dešimtis ar šimtus sėkmingų atvejų per metus.

Lietuvoje turime puikių burnos chirurgų ir periodontologų, kurie implantologiją išmano iki smulkmenų. Jūsų, kaip paciento, užduotis – nebijoti klausti, domėtis ir rinktis ne pigiausią, o saugiausią ir labiausiai patyrusį specialistą.

Juk implantas – tai investicija 10, 20 ar net visam gyvenimui. Verta, kad jį įsriegtų tikros savo srities rankos.