Batų džiovintuvas – būtinybė ar dar viena nereikalinga prekė?

Kai kasdien avime tuos pačius batus nuo ryto iki vakaro, retai susimąstome, kas vyksta jų viduje – ten, kur plika akis nemato, bet kur nuolat kaupiasi drėgmė, šiluma, bakterijos. 

Ir štai čia atsiranda klausimas: ar batų džiovintuvas – tai tik dar viena reklamos sukurta „būtinybė“, ar visgi būtinas įrankis kiekvienuose namuose, kai bandoma apsaugoti savo kojas ir batus?

Kiekvienas žmogus per dieną išskiria apie 250–500 ml prakaito per pėdas, priklausomai nuo fizinio aktyvumo ir oro sąlygų. Įsivaizduokite, kad šis kiekis kaupiasi batų viduje diena po dienos. Jei batai neišdžiūsta visiškai – tai tampa idealiu pagrindu veistis mikroorganizmams. Viename batų poros centimetre gali būti iki 400 skirtingų bakterijų rūšių (rodo Kembridžo universiteto atliktas tyrimas apie avalynės mikrobiologinę sudėtį).

Drėgmė ne tik gadina batų konstrukciją, ji daro tiesioginę įtaką mūsų sveikatai. Dermatologas Paulius Kazlauskas, kuris turi daugiau nei 12 metų patirtį pėdų dermatologijos srityje, tvirtina: „Mes dažnai ieškome grybelių priežasčių baseinuose ar viešose vietose, bet realybė tokia, kad netinkamai išdžiovinti batai – dažniausiai pasitaikantis infekcijų šaltinis“.

Ne viskas baigiasi nemaloniu kvapu. Grybelinės infekcijos, tokios kaip Tinea pedis (dar vadinama atleto pėda), yra ne tik nemalonios, bet ir užkrečiamos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 1 iš 4 žmonių pasaulyje bent kartą gyvenime susiduria su pėdų grybeliu. Lietuvoje šis skaičius dar didesnis šaltuoju sezonu. Apie 32 % pacientų, besikreipiančių į dermatologus žiemą, skundžiasi pėdų infekcijomis.

Tačiau čia ne pabaiga. Grybelis ne tik sukelia diskomfortą. Jo buvimas reiškia, kad kiekvieną kartą, kai įkišate pėdą į užkrėstą batą, infekcija tęsiasi. Net jei gydotės, bet nepašalinate šaltinio (drėgnų, bakterijomis užterštų batų) – gydymas tampa beprasmis.

„Dažnas atvejis – pacientas tepa priešgrybelinius kremus, bet miega šalia batų, kuriuose vis dar pilna grybelių sporų. Tai tas pats, kas plautis rankas ir kišti jas atgal į purvą“, – sako gydytojas Paulius.

Tarp žmonių dažnai pasitaiko dvi stovyklos: vieni džiovintuvus vertina kaip perteklinį daiktą, kiti – kaip sveikatos ir komforto garantą. Psichologė Asta Tamulytė, dirbanti su vartojimo elgsenos tyrimais, pastebi: „Įdomu tai, kad žmonės, pasirenkantys investuoti į kokybišką miegą ar odontologinę higieną –dažnai yra tie patys, kurie supranta batų priežiūros svarbą. Tai rodo aukštesnį sąmoningumo lygį“.

Batų džiovintuvas šiuolaikinėje kasdienybėje tampa tokia pat higienos priemone kaip dantų šepetėlis – tik skirtas kitam kūno galui. Tai ypač aktualu miestiečiams, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia avalynėje, nepritaikytoje oro sąlygoms.

Statistika rodo, kad žmonės perka naujus batus vidutiniškai kas 8–12 mėnesių, nors realus jų tarnavimo laikas galėtų būti dvigubai ilgesnis. Avalynės gamintojai pažymi, kad nuolatinė drėgmė bato viduje sumažina jų ilgaamžiškumą iki 50 %.

Pernelyg šlapia aplinka deformuoja vidpadžius, silpnina klijų sukibimą ir išsausina odą – taip net brangiausi batai praranda savo savybes. O jei batai – tai ne tik kasdienė avalynė, bet ir darbo priemonė (pvz., medikams, statybininkams ar kurjeriams) – jų susidėvėjimas reiškia ir papildomas išlaidas, ir diskomfortą.

Technologijos, kurios iš tiesų veikia 

Nors rinkoje siūloma daug batų džiovintuvų – ne visi veikia vienodai. Gydytojas Paulius rekomenduoja rinktis tokius, kurie turi:

Kai kurie modeliai netgi turi kvapų šalinimo kapsules, kurios neutralizuoja prakaito kvapą ne užmaskuodamos, o neutralizuodamos jį cheminiu lygiu.

Kas turėtų rimtai svarstyti apie batų džiovintuvo įsigijimą?

Yra žmonių grupės, kurioms batų džiovintuvas turėtų būti ne pasirinkimas, o būtinybė.

Tai nėra mada – tai racionalus sprendimas, grįstas sveikatos prevencija, higiena ir ekonomiškumu.

Be to, svarbu suprasti, kad džiovintuvo naudojimas padeda formuoti sveikus įpročius. Kaip įpratome skalbti rankšluosčius ar keisti patalynę – taip ir batų priežiūra turėtų tapti savaime suprantama rutina. 

Daug žmonių neįvertina to, kaip greitai kaupiasi bakterijos uždaroje, šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, ypač jeigu batai dėvimi kasdien, neleidžiant jiems natūraliai išdžiūti. Vien tik palikimas batų prie radiatoriaus ar durų slenksčio nesuteikia nei pakankamos šilumos cirkuliacijos, nei dezinfekcijos – tai daugiau simbolinis nei efektyvus veiksmas. Viename tyrime nustatyta, kad avalynėje, kuri netinkamai džiovinama , bakterijų ir grybelinių sporų gali turėti  net 10 kartų didesnis nei ant vonios grindų.

Kitas svarbus aspektas – batų kvapas. Tai tema, apie kurią dažnai vengiama kalbėti garsiai, bet kuri realiai veikia savivertę, socialinius santykius ir net profesinį įvaizdį. Kvapas batuose susidaro ne nuo prakaito pats savaime, o nuo bakterijų, kurios skaldo drėgnoje aplinkoje esančias medžiagas. Dėl to vien prakaitą sugeriantys vidpadžiai problemos neišsprendžia. Batų džiovintuvas, ypač turintis dezinfekcinę funkciją, efektyviai naikina šias bakterijas dar prieš joms sukuriant kvapą. Tai ne maskavimas, o tikros priežasties šalinimas.

Ir galbūt, kaip sako gydytojas Paulius: „Didžiausias skirtumas tarp pacientų, kurie grįžta pas mane su ta pačia problema, ir tų, kurie pasveiksta visam laikui – jų požiūris į tai, kas atrodo smulkmena.“