Atrodo kaip paprasta striukė, bet skirtumas didelis: ką motociklininkui išduoda AA ir AAA raidės?

Odinė striukė, džinsinis švarkas ar storesnis laisvalaikio drabužis važiuojant motociklu gali atrodyti pakankamai tvirtas. Juk svarbiausia, kad medžiaga nebūtų plona? Deja, kritimo ant asfalto metu įprastai striukei tenka krūvis, kuriam ji paprasčiausiai nebuvo sukurta.

Specialios motociklininkų striukės skiriasi ne tik storesne oda ar įsiūtomis apsaugomis. Vertinamas jų atsparumas trinčiai ir plyšimui, siūlių tvirtumas, o apsaugos turi likti reikiamose vietose. Renkantis verta bent kelioms minutėms pamiršti dizainą ir pažiūrėti į etiketę. Joje esančios raidės gali pasakyti gerokai daugiau nei gamintojo reklaminis aprašymas.

Europoje motociklininkams skirti apsauginiai drabužiai vertinami pagal EN 17092 standartų seriją. Vienas lengviausiai pirkėjui suprantamų ženklų yra drabužio apsaugos klasė.

AAA klasė numato aukščiausią šio standarto apsaugos lygį, AA – aukštą apsaugos lygį, suderintą su ergonomika, o A klasė taikoma gaminiams, kuriuose daugiau dėmesio skiriama komfortui ir mažesniems ergonominiams apribojimams, tačiau kartu užtikrinamas minimalus būtinas apsaugos lygis. Tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui automatiškai reikia AAA striukės. Pasirinkimas priklauso nuo važiavimo pobūdžio, tačiau klasę žinoti verta – tada lyginami ne vien audiniai, kišenių skaičius ar dizainas.

Odinės motociklininkų striukės ilgą laiką buvo tarsi šios kultūros simbolis, ir ne be priežasties. Tinkamai parinkta oda gali pasižymėti labai geru atsparumu trinčiai, tačiau šiuolaikinė tekstilinė moto apranga gerokai pažengusi. Naudojami specialūs sintetiniai audiniai, sustiprintos didesnės rizikos zonos, membranos, ventiliacijos sistemos ir išimami sluoksniai. Klausimas „oda ar tekstilė?“ neturi vieno atsakymo. Mieste ir keliaujant gali būti vertinamas tekstilės universalumas, o sportiškesniam važiavimui dažnai pasirenkama oda. Svarbiau tikrinti konkretaus gaminio sertifikavimą, o ne spręsti vien pagal medžiagos pavadinimą.

Pečių ir alkūnių apsaugos – vienos svarbiausių striukės dalių, tačiau čia atsiranda detalė, apie kurią parduotuvėje lengva pamiršti. Striukė turi tinkamai priglusti. Jeigu ji per didelė, kritimo metu apsauga gali pasislinkti nuo tos kūno vietos, kurią turėtų saugoti, todėl matuojantis verta ne tik atsistoti prieš veidrodį, bet ir atsisėsti motociklininko poza: sulenkti rankas, pasilenkti į priekį ir patikrinti, kur tuo metu atsiduria alkūnių bei pečių apsaugos. Per maža striukė taip pat nėra geras sprendimas. Ji ribos judesius, vargins ilgesnėje kelionėje ir gali skatinti apskritai jos nedėvėti.

Pačios smūgių apsaugos taip pat vertinamos atskirai. Motociklininkams skirtoms galūnių apsaugoms taikomas EN 1621-1 standartas, o nugaros apsaugoms – EN 1621-2. Čia galima susidurti su 1 ir 2 lygio žymėjimu. 2 lygio apsaugoms keliami griežtesni reikalavimai dėl perduodamos smūgio jėgos. Prieš perkant striukę verta patikrinti ir labai praktišką dalyką – kas iš tiesų įeina į komplektą? Kai kuriuose modeliuose pečių ir alkūnių apsaugos jau būna, tačiau nugaros apsaugai paliekama tik speciali kišenė. Pačią apsaugą tuomet reikia įsigyti atskirai.

Karštą dieną saugiausia striukė neduos daug naudos, jeigu motociklininkas jos nenorės dėvėti dėl nepakeliamo karščio, todėl ventiliacija nėra vien komforto priedas. Vasarai skirtuose modeliuose naudojamos didesnį oro srautą praleidžiančios zonos, o universalesnėse striukėse – atidaromos ventiliacijos angos. Keliaujantiems ilgesnius atstumus aktualus ir atsparumas lietui. Verta išsiaiškinti, ar neperšlampama membrana yra integruota, laminuota prie išorinio audinio ar išimama. Skirtingos konstrukcijos gali lemti, kaip striukė elgsis per ilgą lietų ir kaip greitai išdžius.

Juoda moto apranga – klasika, tačiau renkantis verta pagalvoti ir apie matomumą. Eksperimentiniame atvejo ir kontrolės tyrime Naujojoje Zelandijoje nustatyta, kad motociklininkams, dėvėjusiems šviesą atspindinčią ar fluorescencinę aprangą, sunkaus ar mirtino sužalojimo per eismo įvykį rizika buvo mažesnė nei jos nedėvėjusiems motociklininkams. Tyrėjai apskaičiavo apie 37 proc. mažesnę riziką, nors tokio stebėjimo tyrimo rezultatų nereikėtų suprasti kaip garantijos konkrečioje situacijoje, todėl nebūtina atsisakyti juodos striukės, tačiau šviesą atspindintys elementai gali būti praktiška detalė, ypač važiuojant tamsoje ar prastesnio matomumo sąlygomis.

Užsivilkus striukę verta užsegti visas sagtis ir užtrauktukus, pakelti bei sulenkti rankas, imituoti važiavimo poziciją ir patikrinti, ar niekas stipriai neveržia kaklo bei pažastų. Alkūnių apsaugos turi likti savo vietose, o nugara pasilenkus neturėtų visiškai apsinuoginti. Jeigu perkama internetu, vien užrašo „M“ ar „XL“ nepakanka. Krūtinės, liemens ir rankų matmenis geriau palyginti su konkretaus gamintojo dydžių lentele, nes dydžiai tarp prekės ženklų gali pastebimai skirtis.

Galiausiai gera motociklininko striukė turi išspręsti du iš pirmo žvilgsnio prieštaraujančius uždavinius: apsaugoti ir būti pakankamai patogi, kad ją norėtųsi vilkėti kiekvieną kartą sėdant ant motociklo. Gražiausias modelis nebūtinai bus geriausias – kartais daug svarbesnė informacija slepiasi mažoje etiketėje striukės viduje.