Ar apgamas pavojingas? Kada verta pasitikrinti pas specialistą?
Apgamai – įprasta odos dalis, kurios
daugelis nekreipia didelio dėmesio. Vieni juos laiko išskirtinumu, kiti nori
pašalinti dėl estetinių sumetimų. Tačiau yra ir kita pusė – kai kurie apgamai
gali kelti realų pavojų sveikatai. Kas lemia, kad įprastas pigmentinis darinys
tampa rizikingu? Kokių pokyčių neverta ignoruoti? Ir svarbiausia – kada verta
kreiptis į specialistą?
Kaip atpažinti pavojingą apgamą?
Daugelis apgamų atsiranda dėl genetikos,
hormoninių pokyčių ar ultravioletinių spindulių poveikio. Įprastai jie išlieka
nepakitę metų metus, tačiau tam tikros situacijos reikalauja atidumo. Jei
apgamas pradeda keistis, didėti, tampa asimetriškas arba įgauna neįprastą
spalvą, būtina kreiptis į dermatologą.
Specialistai rekomenduoja vadovautis ABCDE taisykle, padedančia nustatyti
galimus melanomos požymius:
- A (Asymmetry) – Asimetrija. Jeigu viena apgamo pusė yra netaisyklinga ir neatitinka kitos pusės formos, tai gali būti pirmas pavojingo darinio požymis.
- B (Border) – Kraštai. Nelygūs, dantyti ar išsilieję kraštai dažnai yra signalas, kad reikia specialisto apžiūros.
- C (Color) – Spalva. Skirtingi atspalviai tame pačiame apgame (pvz., juoda, ruda, rausva ar net mėlyna) gali rodyti netipinius ląstelių pokyčius.
- D (Diameter) – Skersmuo. Didesni nei 6 mm skersmens apgamai dažniau būna pavojingi, ypač jei jie nuolat auga.
- E (Evolution) – Pokyčiai. Jei apgamas keičiasi per trumpą laiką – tampa didesnis, kraujuoja, niežti ar sukietėja, būtina pasitikrinti.
Jei pastebite bent vieną iš šių požymių,
nereikėtų delsti. Laiku atliktas tyrimas gali padėti užkirsti kelią rimtesnėms
sveikatos problemoms.
Kada būtina kreiptis į specialistą?
Kartais apgamai sukelia diskomfortą net
ir nesant piktybiniams pokyčiams. Pavyzdžiui, jei darinys nuolat trinasi į
drabužius, kraujuoja ar yra ant veido vietose, kur dažnai pažeidžiamas
skutimosi metu, verta pagalvoti apie jo pašalinimą. Taip pat tam tikros rizikos
grupės – žmonės, kurių šeimoje yra buvę melanomos atvejų arba turintys daugiau
nei 50 apgamų – turėtų atlikti profilaktinius patikrinimus bent kartą per
metus.
Apgamų diagnostika šiandien yra pažengusi
ir leidžia tiksliai įvertinti kiekvieno darinio būklę. Tam naudojama dermatoskopija – neinvazinis tyrimo
metodas, leidžiantis iš arti įvertinti apgamo struktūrą, spalvą ir kraštus.
Esant įtarimui, atliekamas biopsinis
tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar darinys nėra piktybinis.
Koks saugiausias būdas pašalinti apgamą?
Jeigu apgamas kelia įtarimų arba yra
nuolat dirginamas, geriau nerizikuoti ir pasitarti su gydytoju. Vienas
moderniausių būdų pašalinti nepageidaujamus darinius – apgamų
šalinimas lazeriu. Tai itin tikslus metodas, kurio metu
pigmentinės ląstelės sunaikinamos be gilaus odos pažeidimo. Pagrindiniai šios
procedūros privalumai:
●
Minimalus diskomfortas – dažniausiai atliekama
su vietine nejautra.
●
Maža randėjimo rizika – lazeris sukelia
mažesnį odos pažeidimą nei chirurginis pjovimas.
●
Greitas gijimas – dažniausiai odos atsigavimas
trunka vos kelias savaites.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi
apgamai gali būti šalinami lazeriu – jei yra įtarimas dėl piktybiškumo,
gydytojas rekomenduos kitą metodą.
„Daugelis
pacientų į dermatologus kreipiasi tik tada, kai apgamas jau pradeda kelti
nepatogumų – niežti, kraujuoja ar pleiskanoja. Tačiau rekomenduojame nelaukti
ir reguliariai stebėti savo odą. Kuo anksčiau pastebimi pokyčiai, tuo lengviau
užkirsti kelią rimtesnėms problemoms“, – teigia
dermatologė dr. Lina M.
Kaip apsaugoti odą nuo naujų apgamų atsiradimo?
Odos sveikata – tai sritis, kurioje
geriau vadovautis prevencija, nei vėliau gailėtis, kad praleidote svarbų
momentą. Kiekvienas turėtų skirti bent kelias minutes per mėnesį savo kūno
apžiūrai ir, kilus įtarimui, kreiptis į specialistus. Šiuolaikinė medicina
siūlo daug pažangių būdų ne tik diagnozuoti, bet ir efektyviai pašalinti
apgamus, užtikrinant gerą savijautą ir odos sveikatą.
Plojimai 0Lankytojai 0
Video rekomendacijos
Naujienos iš interneto
Taip pat skaitykite
Naujausios žinios
Loading
