Šių metų vasara Lietuvoje buvo vėsiausia nuo 2017 metų ir pasižymėjo didesniu nei įprasta kritulių kiekiu. Vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 °C (0,4 °C žemiau normos), o kritulių iškrito 20 % daugiau nei vidutiniškai.
Svarbiausia – šią vasarą neužfiksuota nė viena karščio banga (kai temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o tai nutiko pirmą kartą nuo 2017 m. Dienų, kai oras įkaito virš 30 °C, tebuvo šešios – mažiausiai nuo 2009 m. Be to, užfiksuota vos viena tropinė naktis. Vasara taip pat buvo debesuotesnė – saulė švietė 16 % trumpiau nei įprasta.
Grafike – 2025 m. vasaros (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Mėnesių apžvalga
Birželis: vėjuotas lyg rudenį
Birželis buvo vėsesnis ir drėgnesnis už normą, tačiau labiausiai išsiskyrė rekordiniu vėjuotumu – tai buvo vėjuočiausias birželis nuo 1994 metų. Vidutinis vėjo greitis labiau priminė ne vasarą, o spalio ar lapkričio mėnesį.
Liepa: rekordinis karštis ir liūtys
Liepa buvo šiek tiek šiltesnė ir padovanojo karščiausią vasaros dieną: liepos 3 d. Druskininkuose oras įkaito iki 35,6 °C – tai aukščiausia temperatūra Lietuvoje per pastaruosius 6 metus.
Vis dėlto, mėnuo labiausiai įsimins dėl lietaus: tai buvo trečia drėgniausia liepa nuo 1961 metų. Kritulių iškrito net 68 % daugiau nei įprastai, o rytiniuose rajonuose buvo fiksuotas retas reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“.
Rugpjūtis: neįprastai vėsus
Rugpjūtis atnešė gerokai vėsesnius orus – vidutinė temperatūra buvo net 1,2 °C žemesnė už normą. Tai buvo antras vėsiausias rugpjūtis XXI amžiuje. Po drėgnų birželio ir liepos, paskutinis vasaros mėnuo buvo sausesnis nei įprastai.
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas