Kunigas R.Baltrušaitis: „Nenorėjau būti kamuoliu dviejų žaidėjų aikštelėje...“

Alytuje kilus ažiotažui dėl kunigo Ryčio Baltrušaičio nepaskyrimo į Šv. Benedikto gimnazijos kapeliono pareigas, dvasininkas socialiniame tinkle pateikė išsamią įvykių versiją. Tai jis padarė po to, kai Vilkaviškio vyskupijos atstovai viešai paaiškino, jog kunigas darbo gimnazijoje atsisakė asmeniniu prašymu. Pasak R. Baltrušaičio, sprendimas trauktis buvo priimtas ne laisva valia, o susiklosčius dviprasmiškoms aplinkybėms ir siekiant apsaugoti savo orumą.

Kunigas atskleidžia, kad jo perkėlimas iš Alytaus Šv. Kazimiero parapijos į mažesnę Balbieriškio parapiją buvo tiesiogiai susijęs su planuotu darbu gimnazijoje. Tačiau, gavęs dekretą dėl perkėlimo į naujas pareigas, paskyrimo į kapelionus jis taip ir nesulaukė, o vėliau susidūrė su tyla ir neaiškumais.

Savo įraše kunigas R. Baltrušaitis pabrėžia, kad glaudesnį ryšį su Šv. Benedikto gimnazija, priklausančia jo buvusiai parapijai, stengėsi užmegzti keletą metų. Viltis sustiprinti sielovadą mokykloje įsižiebė 2024 m. liepą, pasikeitus ugdymo įstaigos vadovybei.

Dvasininkas teigia, kad iniciatyva kilo iš abiejų pusių – tiek jam, tiek naujajai direktorei rūpėjo sielovados stiprinimas. Šių metų vasarį, po konsultacinės kelionės į kitą katalikišką mokyklą, R. Baltrušaitis galutinai apsisprendė norintis imtis kapeliono tarnystės ir kreipėsi į vyskupą.

Pasak kunigo, vyskupas jo norą dirbti gimnazijoje sutiko palankiai. Buvo aptarta, kad, siekiant suderinti kapeliono ir klebono pareigas bei išvengti perdegimo, R. Baltrušaitis bus perkeltas iš didelės Alytaus miesto parapijos į mažesnę Balbieriškio parapiją. „Perkėlimas į kitą parapiją susijęs tik su tuo, kad būsiu skiriamas į gimnaziją kapelionu. Rašiau vyskupui raštą ir paprašiau šių pokyčių“, – aiškina kunigas.

Situacija netikėtai pasikeitė liepos 5 dieną. Tądien kunigui buvo įteiktas vyskupo pasirašytas dekretas dėl paskyrimo Balbieriškio ir Naujosios Ūtos parapijų klebonu. Tačiau dokumento, patvirtinančio jo paskyrimą gimnazijos kapelionu, – dėl kurio ir vyko visas pokytis – dekrete nebuvo.

„Pasijutau daugiau nei keistai“, – rašo dvasininkas, pridurdamas, kad apie būsimą darbą gimnazijoje jau buvo prasitaręs ir savo parapijiečiams, kurie žinią apie jo išvykimą sutiko lengviau, sužinoję, kad jis tarnaus jų vaikams ir anūkams.

Kunigui pradėjus aiškintis, kodėl paskyrimas stringa, jis teigia susidūręs su neaiškumu. Anot jo, jam nebuvo atskleistos tikrosios priežastys, o bendraujant su vyskupu laiškais paaiškėjo, kad „kandidatūra buvo kažkaip ir su kažkuo svarstoma“.

R. Baltrušaitis įraše iškelia versiją, kad jo paskyrimui galėjo būti pasipriešinta. „Gimnazija turi du steigėjus: Alytaus miesto savivaldybę ir Vilkaviškio vyskupiją. Tik nuojauta ir spekuliacija, kad mano atėjimui pasipriešino vienas iš steigėjų, labai konkretus asmuo, kuriam kažkodėl nesinori gimnazijai gero“, – atvirai rašo dvasininkas, pabrėždamas, kad tai tik jo spėjimai, neturintys raštiško patvirtinimo.

Suprasdamas, kad atsidūrė neaiškioje situacijoje, kunigas nusprendė pats nutraukti šį procesą. „Dėl savo šventos ramybės, emocinio tolygumo, nenoro būti kamuoliu dviejų žaidėjų aikštelėje, tiesiog gindamas savo orumą, parašiau vyskupui, kad paliktų mane tik parapijose“, – sprendimą paaiškino R. Baltrušaitis.

Jis pabrėžia, kad gimnazijos bendruomenė – tėvai ir mokytojai – jo laukė ir džiaugėsi būsima sielovados veikla.